Tiesa, tai prisiminęs „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris, kadaise vadovavęs „FlyLAL“ įmonei, sako: „Reguliarieji skrydžiai? Ačiū, ne“.
„FlyLAL“ 2009-aisiais bankrutavo.
2015-uosius „Small Planet Airlines“ vadina augimo metais – per pirmąjį pusmetį lėktuvų parką papildė 7 orlaiviai, 2015 metų pirmojo pusmečio pelnas – 4 mln. eurų, o prie bendrovės prisijungė 300 naujų darbuotojų.
– Pernai Tailande įkūrėte skrydžių įmonę „Small Planet Airlines Thailand“. Ketinote pradėti skraidinti kinus ir pietų korėjiečius jau 2015-ųjų rudenį, tačiau planai strigo. Dabar šie reikalai jau pajudėjo? – lrytas.lt paklausė „Small Planet Airlines“ vadovo Vytauto Kaikario.
– Tailando planus teko pakeisti dėl išorinių priežasčių. Tailando aviacijos reguliatorius (mūsų Civilinės aviacijos administracijos atitikmuo) nustojo išduoti licencijas naujoms oro bendrovėms, mat po patikrinimų nustatyta šios organizacijos veiklos trūkumų.
Dabar esame susikoncentravę ties planu B: Tailande ieškome jau veikiančios oro bendrovės, su kuria galėtume dirbti kartu. Dabar vyksta procesas, kuris, tikimės, pasibaigs teigiamai.
Žinoma, skraidyti Tailande mums nėra gyvybės ir mirties klausimas. Jei susitarti su kita oro bendrove nepavyks, teks galvoti toliau.
– Dabar gyvenate Tailande. Šioje šalyje sutelkėte lietuvių darbuotojų komandą?
– Iš Lietuvos ten dirba labai mažai žmonių. Pagrindinės pozicijos, kurios būtinos įsteigus įmonę, užimtos, įdarbinome vietinius žmones.
Tailande tenka prie daug ko prisitaikyti. Ten gyvena kitokios kultūros žmonės, jie linkę į kompromisus ir nekonfliktiški. Galima sakyti, kad vietiniai niekada nesako „ne“, neprieštarauja idėjoms. O mums juk reikia diskusijos.
Mus labai gąsdino, kad ten klesti korupcija, tačiau patys su ja nesusidūrėme. Mūsų politika šiuo klausimu aiški – niekada pareigūnams neteiksime jokių dovanų.
Bankoke apsčiai aviacijos žmonių iš viso pasaulio, tai kosmopolitiškas, labai didelis miestas. Kas erzina? Tenka sugaišti dvi valandas važiuojant iki darbo ir kęsti karščius. Tačiau kasdien gali patirti vis ką nors nauja.
– Tailandas – ne vienintelė Azijos šalis, kurioje dirbate. Bendradarbiaujate su aviakompanija „Sky Angkor“ – penkerius metus kiekvieną žiemą skraidinate turistus į Kambodžą iš Kinijos ir Pietų Korėjos. – Šiuo metu ten dirba trys mūsų lėktuvai, jie Kambodžoje liks iki kovo. Gali taip susiklostyti, kad reikės netgi ketvirto. Pernai šioje šalyje dirbo du mūsų lėktuvai.
„Sky Angkor“ sparčiai plečiasi, o į Kambodžą skrendančių kinų ir korėjiečių srautas vis auga.
– Veiklą Europoje smarkiai apkarpė jūsų užmojai Azijoje?
– Europa yra ir išliks pagrindine mūsų rinka, o Azija – mums svarbus projektas, kurio tikslas – turėti kur panaudoti žiemą Europoje nenaudojamus lėktuvus. Tad planai Azijoje labai siejasi su planais Europoje, kurioje kelionių pikas – vasarą. Kuo daugiau lėktuvų ilgainiui galėsime perkelti į Aziją, tuo labiau galėsime augti Europoje.
- Šiuo metu Europoje dirbate penkiose rinkose: Lietuvoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Kuri rinka sėkmingiausia?
– Visos mūsų grupės 55 proc. pajamų uždirbama Lenkijoje. Lenkijoje kol kas esame antrieji pagal dydį žaidėjai. Mūsų tikslas ten – būti pirmu-antru žaidėju, absoliuti lyderystė nėra tokia svarbi. Iš šios šalies skraidome devyniais lėktuvais. Kitąmet turėtume skraidyti dešimčia orlaivių.
Antra mūsų pagal dydį Europoje rinka – Jungtinė Karalystė. Ten mes trimis lėktuvais skraidome vasarą, vienu – žiemą. Kitais metais planuojame platesnę skrydžių programą. Jungtinėje Karalystėje mes augame. Lėčiau nei Lenkijoje, bet augame.
Lietuvoje rinka taip pat auga, o tai labai džiugina. Kitais metais po ilgos pertraukos iš Lietuvos skraidysime 3 lėktuvais. Kelerius metus skraidėme tik dviem.
Italija nėra mums strategiškai svarbi rinka. Nepuoselėjome ilgalaikių planų šioje šalyje. Ji mums buvo svarbi, kol turėjome „Boeing 737“ orlaivius, kurie buvo itin tinkami šioje šalyje. Dabar mes jų atsisakome ir skraidome šimtu procentų „Airbus“.
Neatmetu scenarijaus išvis išeiti iš Italijos rinkos.
Vokietijoje dar tik pradedame. Įkūrėme čia biurą, skraidyti dviem lėktuvais iš šios šalies pradėsime nuo gegužės. Esame jau sutarę su dviem turizmo operatoriais – TUI ir „Thomas Cook“, kurie yra didžiausi Europoje.
Vokietijoje turėsime apie 70 darbuotojų, iš jų tik 12 – administracijos darbuotojai. Didelę dalį paslaugų teiks lietuviška įmonė. Šiais metais grupės darbuotojų skaičius pasiekė 700.
Viltis įsikurti Vokietijoje puoselėjome ilgai – nuo 2010-ųjų. Ji mus traukė, nes Vokietija – didžiausia rinka Europoje, tad ir mūsų galimybės ten didelės. Norėtume, kad už kelerių metų Vokietija mūsų įmonių grupės portfelyje sudarytų tokią pat dalį, kaip Lenkija.
– 2015-uosius vadinate savo spartaus augimo metais. Taip nutiko dėl pigusių aviacinių degalų?
– Matėme geras sąlygas plėtrai: Europos ekonomika po truputį auga, žmonės keliauja daugiau, mūsų labai geros pozicijos Lenkijoje, kurias reikėjo išnaudoti. Taip pat paskatino sėkminga veiklos pradžia Kambodžoje.
Daug kas mano, kas mums pasisekė dėl kuro, kuris per metus atpigo du su puse karto. Kai kuro kaina gali sudaryti net iki 50 proc. visų oro bendrovės sąnaudų, nenuostabu, kad labiausiai dėl šios priežasties aviacijos rinka pasauliniu mastu išgyvena geriausius metus. Tačiau „Small Planet“ iš kuro atpigimo neuždirbo, mat mes laikomės tokio modelio, kad kuro kainos pokyčių riziką atiduodame turizmo operatoriams. Tad jie iš to arba uždirba, arba pralošia.
Tačiau mūsų rezultatai, pelnas taip pat didėjo. Plėtra vyko pelningai, rezultatų davė ir taupymo projektai.
Kad rinka auga, rodo ir Lietuvos pavyzdys – po kelerių metų čia mums nebepakaks dviejų lėktuvų, reikės trečio.
Ar „Small Planet Airlines“ pajuto, kad rusai nebeskraidinami į Turkiją ir Egiptą? Galbūt dėl to suintensyvėjo turistų srautai iš Lenkijos, kitų šalių, iš kurių skraidinate jūs?
Mes dėl Rusijos nepajutome jokios įtakos. Žinoma, tai, kad dabar negalime skraidyti į Egipto kurortą Šarm aš Šeichą iš Lietuvos, paveikė ir mus.
- Kas yra „Small Planet Airlines“ konkurentai?
– „Germania“, „Enter Air“, „Travel Service“. Tai tiesioginiai mūsų konkurentai. Netiesioginiai – žemų sąnaudų bendrovės, tarkim, iš Lietuvos skraidančios „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Vis daugiau žmonių keliauja savarankiškai, patys susiplanuoja keliones. Akivaizdu, kad tokių turistų tik daugės, tad mums į tai reikia reaguoti.
- Kaip reaguoti?
Kitais metais Lenkijoje pradėsime pardavinėti tam tikrą bilietų dalį patys. Šitaip mes įeisime į mažmeninę rinką. Toks, sakyčiau, didelis žingsnis. Žinoma, pradedame nuo mažų kiekių. Neskubame, nes norime suprasti, kaip mums sekasi. Paskui galbūt žengsime toliau.
- Toliau – tai rengti reguliariuosius skrydžius?
– Ne, „Small Planet Airlines“ nebus reguliariųjų skrydžių bendrovė. Rinkoje yra užsakomieji skrydžiai, reguliarieji skrydžiai ir modelis per vidurį, pagal kurį susiejami pirmieji du, žodžiu, esi užsakomųjų skrydžių kompanija, bet dalį skrydžių bilietus parduodi pats. Lėktuve turime 180 vietų, iki šiol visas vietas parduodavo turizmo operatorius. Tuo tarpu Lenkijoje tam tikriems maršrutams, tarkim, 150 vietų parduosime kelionių rengėjams, o likusias 30 mėginsime parduoti patys.
Būti tik reguliariųjų skrydžių bendrove – ačiū, ne. Nesijaučiame, kad būtume tam pasiruošę.
- Ar tokį modelį ketinate taikyti ir Lietuvoje? Dabar iš kelionių operatorių galima įsigyti ir tik bilietą skristi su jumis, nebūtinai visą kelionės paketą.
– Lietuvoje nematome tokių galimybių. Lietuvoje labai stiprūs žaidėjai, jie labai gerai platina keliones. Nematome galimybių daryti tai geriau nei jie.
Jei Lenkijoje toks modelis pasiteisins, taikysime jį Jungtinėje Karalystėje.
