Tai parodė šįmet bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) užsakymu atlikta verslo įmonių ir gyventojų nuomonės apžvalga.
Anot finansines priemones administruojančios įmonės vadovo Audriaus Zabotkos, „Invega“ jau įrodė, kad efektyvus lėšų panaudojimas gali itin pagelbėti esant įvairiems ekonomikos svyravimams.
„Apskaičiuota, kad finansinių priemonių naudojimas padidina valstybės investicijas nuo 3 iki 6 kartų.
Tad pinigų yra, todėl turime išmokti teisingai ir veiksmingai investuoti ES struktūrinių ir investicinių fondų ir kitas valstybės biudžeto lėšas.
Tada užsiauginsime didesnes ambicijas, pavyzdžiui, tapti pasaulinio masto įmonėmis, kurių šaknys prasideda Lietuvoje“, – kalbėjo A.Zabotka.
– Kaip keičiasi verslo požiūris į „Invegos“ siūlomos paramos galimybes? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo „Invegos“ vadovo.
– Kaip parodė apklausa, daugiau kaip trečdalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių vykdo ar planuoja plėtrą, o beveik kas trečias lietuvis norėtų pradėti savo verslą.
Pirmą kartą nuo 2012 metų įmonės finansines priemones vertina kaip naudingesnę pagalbos verslui formą nei tiesiogines subsidijas (atitinkamai 42 proc. ir 37 proc.). Tarp populiariausių priemonių – lengvatinės paskolos, darbo užmokesčio, palūkanų kompensacijos ir garantijos.
Pamažu auga ir smulkiųjų įmonių drąsa skolintis, labiau pasitikima ES struktūriniais fondais. 46 proc. įmonių sako, kad įgyvendindamos plėtros projektus kreiptųsi finansinės pagalbos į ES fondų investicijas administruojančias institucijas.
Ketinančiųjų artimiausiu metu kreiptis dėl paskolos skaičius panašus jau kelerius metus – 14 proc. Iš jų dauguma (80 proc.) paskolą naudotų verslui plėsti, 39 proc. – apyvartiniam kapitalui finansuoti.
Valstybės užnugaris nedidelėms įmonėms ieškant lėšų pradžiai ar plėtrai ypač svarbus.
– Kas šįmet labiausiai pretendavo į paramą?
– Lengvatinės paskolos, garantijos, dalinis palūkanų kompensavimas ir parama pirmajam darbui tapo paskata kurtis ir plėstis daugeliui šiandien sėkmingai veikiančių įmonių, jaunimui lengviau susirasti pirmąją darbovietę.
Net 75 proc. verslo tyrimo dalyvių atsakė, kad finansinė parama įdarbinant jauną, patirties neturintį darbuotoją juos paskatintų priimti tokį specialistą.
Populiariausia paramos verslui priemonė – lengvatinės paskolos, kuriomis ketina pasinaudoti 39 proc., antroje vietoje – dalinis palūkanų kompensavimas, kuris patrauklus atrodo 25 proc. gyventojų.
Iki gruodžio vidurio daugiausia paskolų garantijų (264) suteikta didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) veikiančioms įmonėms, regionuose – 180.
Aktyviausiai skolinosi su „Invegos“ garantija labai mažos ir mažos įmonės (380) verslui pradėti ar plėsti, o vertinant pagal veiklos laiką – įmonės, kurios veikia daugiau kaip 3 metus.
Savo duomenų bazėje turime 7 įmones, kurios sėkmingai gyvuoja versle jau 25 metus ir nuo „Invegos“ gyvavimo pradžios ne sykį yra pasinaudojusios paskolų garantijomis.
– Kokios smulkiojo verslo iniciatyvos virto verslu?
– Vien per 2015 metus „Invega“ priėmė beveik 2 tūkst. teigiamų sprendimų dėl galimybės pasinaudoti viena ar kita administruojama priemone. Turime daugybę atvejų, kai įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės nusprendžia savo pomėgį paversti verslu. Arba tiesiog ieškodami įdomesnės ir prasmingesnės veiklos įkuria įmones ir tampa puikiais darbdaviais.
Kaip įdomesnius pavyzdžius galėčiau paminėti fotografavimo iš oro paslaugas, vidpadžių ir batraiščių gamybą, Makaronų namų įkūrimą, 3D spausdintuvų gamybą ar didžspurgių kepimą.