Įvairiose užsienio šalyse reziduojančius, o taip pat ir buvusius diplomatijos korpuso atstovus vienijantis Lietuvos ambasadorių klubas turizmo plėtros galimybes ir problemas gvildeno vos už kelių kilometrų nuo Palangos nutolusiame Žibininkų kaime (Kretingos r.). Tokia vieta, ko gero, pasirinkta apgalvotai – čia išryškėja naujos masinio turizmo skatinimo pajūryje tendencijos.
Pajūryje – naujas poilsio kompleksas
Žibininkuose prieš mėnesį atidarytas šiuolaikiškas laisvalaikio, sveikatingumo ir grožio procedūrų kompleksas „Atostogų parkas“ – pirmoji Baltijos šalyse poilsio ir įvairiausių pramogų oazė, kurioje svečiai gali naudotis natūraliais gamtos ištekliais: iš gelmių sruvančiais šiltais geoterminiais vandenimis, dumblinguoju ežerų moliu sapropeliu, pasižyminčiu gydomosiomis savybėmis.
Su Europos Sąjungos fondų investicijomis daugiau kaip 5,5 mln. eurų kainavusiame „Atostogų parke“ su pirtimis, uždarais ir atvirais lauko baseinais vienu metu gali ilsėtis apie 400 žmonių. Kaimynystėje veikia kita turistų pamėgta poilsiavietė – bendrovės HBH įkurtas „Mėguvos parkas“.
Vakarų Lietuvos gyventojai džiaugiasi – Žibininkų poilsio ir pramogų kompleksų lankytojams dėl tokių pačių paslaugų jau nebereikės belstis į Druskininkus. Kretingos rajono ir Palangos kurorto savivaldybių užmojai, regis, yra platesni – tikimąsi, jog plečiant turizmo paslaugų infrastruktūrą, pajūryje apsilankys daugiau svečių iš užsienio, pirmausiai iš aplinkinių Baltijos valstybių.
„Svarbu, kad žmonės Lietuvos pajūryje jau gali maloniai praleisti laisvalaikį ištisus metus. Anksčiau Palanga rudenį apmirdavo. Jeigu tik šeimininkai nesustos, Žibininkai gali tapti „naujaisiais Druskininkais“ – perlu lietuviškosios Baltijos karūnoje“, – pažymėjo vienas konferencijos organizatorių, Ambasadorių klubui vadovaujantis Algirdas Kumža.
Užsieniečius sveikina birbynių garsais
Nors svečių iš kitų šalių srautas į Lietuvą kasmet didėja, turizmo ir viešbučių verslo ekspertas Linas Pučinskas, akcentavo ne pasiekimus, o problemas, naujus iššūkius: „Atgavę nepriklausomybę, tapome patrauklesni pasauliui, pastatyta daug naujų viešbučių, kaimo turizmo sodybų, tačiau neišnaudojame visų galimybių, ne visi mus mato, nemokame prisistatyti, šlubuoja rinkodara. Lietuva – nuostabi šalis, galėtume minusus paversti dideliais pliusais, tačiau to nedarome“.
Dabar žmonės internetu patys organizuoja savo keliones, lėktuvais gali nuskristi į tolimiausius pasaulio kampelius. Aštrių pojūčių mėgėjais kruizų laivais nuplaukę į Antarktidą gyvena ledynų moteliuose. Ar Lietuva gali konkuruoti su egzotiškas viešnages siūlančiomis pasaulio šalimis ?
L.Pučinskas tvirtino, jog keičiasi ir turistų sąmonė: „Vis daugiau kelionių mėgėjų renkasi ne triukšmingus kurortus, kuriuose pastaruoju metu aidi teroristų šūviai, o saugias ir ekologiškas poilsio vietas. Ten galima ramiai atsikvėpti, realizuoti savo svajones, individualius poreikius. Lietuva irgi galėtų būti tokia šalimi“.
Kaip turizmo šalis Lietuva pagal tarptautinius reitingus pasaulyje užima 164-ąją vietą – smarkiai atsiliekame nuo artimiausių kaimynių Estijos (85) ir Latvijos (105). Kai kurie turizmo verslo strategai tokius liūdnus rezultatus aiškina vertindami pašalinius faktorius – užsieniečiams esą sunku angliškai ištarti ir rašyti mūsų valstybės vardą, įvaizdį menkina prasto dizaino logotipas ir pan.
Rekracijos sistemų specialistė architektė Inga Urbonaitė forume akcentavo ne lingvistiką, o užsieniečiams pristatomų vertybių ir jų tapatumo problematiką: „Jeigu norime prisivilioti turistus, niekada nebuvusius Lietuvoje, beveik nieko apie ją nežinančius, svarbiausius faktus reikia pateikti originaliai, įdomesniais rakursais, kuo tikroviškiau, nevarginti fragmentiška informacija, neklaidinti pigiais efektais“.
Lietuvai atsivėrė dar viena niša – kruizų laivyba. Atplaukiančius į Klaipėdos uostą jūrų keliautojus lietuviai pasitinka šokdami, grodami birbynėmis. Tačiau I.Urbonaitei liaudies ansamblių koncertai kruizinių laivų terminalo krantinėje labiau primena ne mūsų, o Polinezijos salynų kultūrą – britų kapitono Jameso Kuko (1768-1779) ekspediciją aborigenai irgi sveikindavo ritualinėmis giesmėmis, jūrininkus pasitikdavo kaip Dangaus pasiuntinius.
„Tokie triukai neatspindi mūsų tapatybės – lietuviai prie laivų nešokdavo, nes buvo gerokai nutolę nuo jūros. Panašios akcijos neišplaukia iš mūsų iš prigimties, todėl labiau glumina, nei džiugina svečius. Visko matę žmonės jaučia, kada turizmo agentūros juos mulkina įkyriai piršdamos gražiai supakuotas, bet netikras vertybes“, – kalbėjo I.Urbonaitė.
Kretingos vienuolynas – unikali vieta
Turizmo verslo plėtros forumo dalyviai pritarė ambasadorių siūlymams ieškoti originalesnių patrauklios Lietuvos įvaizdžio formavimo ir pristatymo formų: sutelktomis jėgomis atskleisti kultūrines ir istorines sąsajas su Baltijos, Rytų ir Centrinės Europos valstybėmis, kad užsienio turistai lietuvius matytų bendrame kontekste su skandinavais, lenkais, vokiečiais.
Kai kurias neigiamybes ir trūkumus, pasak I.Uronaitės, nesunku paversti privalumais, kaip tai daroma Skandinavijoje ir kituose atšiauresnio klimato regionuose. Vėjuoti orai Baltijos pajūryje vieniems – bėda, o kitiems – puiki galimybė Kuršių mariose ir Baltijos jūroje pasigalynėti su bangomis, sklandyti jėgos aitvarais.
Pranciškonas brolis Benediktas stebėjosi religinio turizmo atoslūgiu: „Kretingos pranciškonų vienuolynas kaip dvasinės atgaivos ir kultūros židinys anksčiau sutraukdavo minias maldininkus iš viso pasaulio. Jie troško pamatyti čia saugomą Švento Antano relikviją. O dabar lietuviai piligrimai traukia į kitas šventoves Europos keliais, neaplankę savųjų, net nežino apie jas“.
Įvairiau pristatant Lietuvos vertybes užsienyje, mūsų kraštas taptų patrauklesnis, lengviau atpažįstamas, atsirastų daugiau naujų ir įdomių turizmo maršrutų“, – konferencijoje dalyvaujančius savivaldybių, turizmo verslo atstovus netrypčioti vietoje ragino premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas ir buvęs diplomatas Antanas Vinkus.
Laukia amerikiečių, o atvyksta rusai
Prie forumo virtualiai prisijungė dvidešimt metų JAV gyvenantis lietuvis menininkas Ray Bartkus – dalyviai išgirdo jo balsą, išvydo Niujorko studijoje nufilmuotą vaizdo medžiagą. Šis su „Wall Street Journale“, „Time“, „Newsweek“ „The Los Angeles Time“, „Bostone Globe“ kitais garsiausiais pasaulio leidiniais bendradarbiaujantis dizaino specialistas nuoširdžiai dalijosi savo įžvalgomis apie turizmo plėtrą Lietuvoje ir tolimesnius iššūkius.
„Vilniaus amerikiečiai neužplus, net jeigu imtumės jį aktyviau garsinti. Jie įpratę Europoje lankytis kartą per gyvenimą – taikosi į Londoną arbą Paryžių. Prisistatant pasauliui Lietuvai verčiau orientuotis į socialinių interesų, tam tikrų pomėgių žmonių grupes. Dzūkų grybavimo turnyrai gali sudominti daugiau turistų, nei storiausi leidiniai apie baroko ar gotikos architektūros šedevrus“, – aiškino JAV elito grietinėlės įpročius perkandęs R.Bartkus.
Kitąmet Lietuvoje ketinama suaktyvinti turizmo rinkodarą. Prioritetinių rinkų sąraše nebeliks Rusijos ir Lenkijos – jų vietą turėtų užimti Norvegija ir Prancūzija. Be to, svarstomi planai steigti turizmo atstovybes kai kuriose užsienio šalyse, neaplenkiant tolimosios Japonijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos.
Tuo tarpu net 60 proc. į Lietuvą atvykstančių turistų sudaro keliautojai iš artimojo užsienio – Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Tiesa, rusų ir baltarusių, kurių vasarą nekantriai laukia palangiškiai, srautai pastaruoju metu vis mažėja. Svečiai iš Rytų šalių Lietuvoje palieka apie 37 proc. visų turizmo pajamų.
Ambasadoriai įvertino pastangas
Valstybiniam turizmo departamentui nubrėžtas uždavinys – mažinti Lietuvos turizmo sektoriaus priklausomybę nuo kaimyninių šalių, pagyvintii turistų iš prioritetinių Vokietijos ir JAV rinkų srautą, atgaivinti perspektyvias, bet apleistas turizmo sritis – aktyviau propaguoti, pavyzdžiui, litvakų kultūros paveldą, kaimo turizmą.
„Vienas svarbiausių Lietuvos turizmo rinkodaros strategijos 2015-2020 metais uždavinių – dėmesingai įvertinti permainas rinkose, jas diversifikuoti, kad būtų pritraukta kuo daugiau turistų iš Europos Sąjungos šalių“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Rita Kazragienė.
Forumo dalyvius bene labiausiai įkvėpė buvusio Lietuvos ambasadoriaus Estijoje, Latvijoje ir Rusijoje A.Vinkaus žodžiai: „Viskas prasideda nuo gražių idėjų, bet to mums neužtenka. Dar reikia įkvėpimo, kuris, kaip žinome, greitai išnyksta, geros valios ir tvirto pasiryžimo išvien su bendraminčiais siekti užsibrėžtų tikslų“.
Po diplomatinės tarnybos kurį laiką Neringos meru dirbusiam A.Vinkui žinomos visos problemos, su kuriomis susidūria pajūrio kurortai. Pastaruoju metu veržliai šoktelėję į priekį Druskininkai jeigu dar nenustelbė tai bent jau smarkiai konkuruoja su Palanga, todėl sulaukia vis daugiau turistų iš visos Lietuvos ir aplinkinių šalių.
Įvertinę Kretingos rajono ir Palangos savivaldybių pastangas plėtoti turizmo verslo infrastruktūrą A.Vinkus, A.Kumža, kiti Ambasadorių klubo nariai vietiniams politikams, investuotojams linkėjo nuosekliai žengti šiuo keliu.
--- --- --- ---
Forumo „Vakarų Lietuvos turizmo plėtra: naujos galimybės, idėjos, iššūkiai“ virtualioje erdvėje nuskambėjo ir kitų užsienio valstybės dirbančių arba ten anksčiau įvairiu laiku rezidavusių ambasadorių mintys. Su kai kuriomis jų įžvalgomis ir pasisakymais supažindiname portalo www.lrytas skaitytojus.
Neilas Tankevičius, Lietuvos ambasadorius Estijoje:
„Iš Estijos Lietuvos pakrantė beveik neįžiūrima, žinių apie mūsų šalį nėra daug, net Taline kasmet vykstančiose turizmo mugėse mūsų šalies vardas neskamba. Šaltakraujus estus patenkina jų šalies ir kaimyninės Latvijos paplūdimiai. Potencialius turistus labiau domina Lietuvoje 10-20 proc. pigesni nei Estijoje maisto produktai.
Suomijos turistai pirmiausiai žvalgosi į Taliną ir Piarnu. Tarp Talino ir Helsinkio plaukiojantys keleiviniai keltai kasmet perveža apie 8 mln. keleivių. Didelė jų dalis – turistai. Suomiams pigiausios atostogos – Piarnu. Vasarą šis miestas tampa suomišku“ jį apgula šimtai tūkstančių atvykėlių. Naujų viešbučių statybos karštligė Piarnu dar nesibaigusi.
Suomius gali patraukti rytinių Baltijos valstybių (Lietuva, Latvija ir Estija) pajūriais nusidriekęs pažintinis ir poilsio maršrutas“.
Izolda Bričkovskienė, Lietuvos ambasadorė Norvegijoje:
„Norvegijos turistus Nida ir Palanga galėtų sudominti dėl gero paslaugų kainų ir kokybės santykio. Yra tiesioginis skrydis maršrutu Oslas-Palanga. Pažintines keliones į Lietuvos pajūrį galima organizuoti iš Vilniaus ir Kauno – ir ten tiesioginiais skrydžiais atvyksta norvegai.
Reikėtų daugiau aktyvumo pristatant Lietuvos pajūrį – kai kurie viešbučiai jau dalyvauja Norvegijoje vykstančiose turizmo parodose, verslo agentūrų susitikimuose. Turizmo rinkodaros specialistams verta pagalvoti apie galimybę pristatyti mūsų pajūrį Norvegijos žiniasklaidoje“.
Loreta Zakarevičienė, Lietuvos ambasadorė Austrijoje:
„Kad pritrauktume daugiau poilsiautojų į šaltą, dažnai lietingą mūsų pajūrį, reikia gerai pasukti galvą. Žmonių interesai skiriasi: vieniems reikia ramybės, kitiems – neregėtų pramogų, triukšmingo gyvenimo. Kuršių nerija savaime, be jokių pastangų yra traukos centras. Čia jau atvirkščiai reikia elgtis – galvoti, kaip apsaugoti tokį gamtos stebuklą.
Nežinau, kaip austrus atvilioti į Lietuvą, kai šalia – Adrijos jūra su savo kurortais, puikia ir ne itin brangia virtuve. Koks austras rinksis atostogas mūsų pajūryje, kur blogais orais nuobodu, tiesiog nėra ką veikti. Palangos, Šventosios, Neringos kavinėms ir restoranams, kitokioms viešojo maitinimo įstaigoms dar toloka iki europinių standartų.
Lietuviai įsivaizduoja, kad mūsų pajūrys – unikali ir nepakartojama vieta. Ir tai yra visiškai normalu. Bet austrams, kitiems savo atostogas planuojantiems europiečiams viskas gali atrodyti kitaip“.
Gediminas Varvuolis, Lietuvos ambasadorius Belgijos karalystėje:
„Nevarykime Dievo į medį – neblogas Lietuvos pajūris. Tik Šventosios uostą reikėtų prikelti. Skundžiamės, kad nėra pinigų, tačiau latviai ir estai kažkaip sugebėjo savo uostelius susitvarkyti. Užtenka pamatyti šiauriau Liepojos esantį Pavilostą – vasarą ten pilna vokiečių, švedų, lenkų burlaivių.
Pavilosta – nedidelis uostelis kaip ir Šventoji. Estai irgi susitvarkę savo mažuosius uostelius ir žemyne, ir Saremos saloje, o lietuviai snaudžia. Ne visi keliautojams nori sukti į Klaipėdos uostą dėl pramoninės aplinkos – plaukdami pro šalį tik pamoja. Nuo Karklės iki Melnragės ir toliau jachtoms nėra kur prisišvartuoti. Palangos tiltas – ne uostas.
Galime džiaugtis tik tuo, kad lietuviškoji Kuršių marių dalis – beveik ideali akvatorija, rojus vandens turizmo, sporto, įvairių pramogų mėgėjams. Todėl Neringoje vasarojantiems žmonėms visada yra ką veikti“.
Marius Janukonis, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje:
„Ukrainoje neužtenka informacijos apie Lietuvą, pajūrio kurortus, tačiau ukrainiečių atvyksta vis daugiau. Aišku, juos suvilioti Palanga lengviau nei ispanus arba italus, nors dėl vidutinio ir aukštesniojo sluoksnio Ukrainos gyventojų Lietuvos turizmo agentūros konkuruoja su visa Europa. Mūsų privalumas – dažni ir nebrangūs skrydžiai iki Vilniaus.
Klaipėdoje reikėtų tobulinti kelio ženklus, vietovių nuorodas. Vienas čekas, atvažiavęs lengvuoju automobiliu, kelias valandas blaškėsi ieškodamas Smiltynės perkėlos – buvo įsitikinęs, kad atras kelio ženklą su nuoroda „Nida“, o ne „Neringa“. Klaipėdoje nelengva rasti Tarptautinę jūrų perkėlą – mažai kelio ženklų su nuorodomis „Kylis“, „Zasnicas“.
Lietuva, ko gero, yra vienintelė Europos valstybė, kurios kelio ženkluose kitų valstybių miestai nurodomi ne originalo kalba – iš šalies žvelgiant, atrodome provincialiai. Pagrindinėse šalies automagistralėse padėtis palengva keičiasi.
Kelio ženklų su nuorodų problema aktuali ir Vilniuje. Šiais laikais daugelis automobiliais važiuojančių turistų naudojasi palydovų GPS sistema. Tačiau aiškesnės nuorodos tikrai nepakenktų, didelių valstybės investicijų tam nereikia“.
Vladimiras Jarmolenka, buvęs Lietuvos ambasadorius Rumunijoje, dirbęs Belgijoje ir Graikijoje:
„Pasakykite, kur, didinant įvažiavimo į kurortines vietoves rinkliavas, pavyko pritraukti daugiau turistų į pajūrį – Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ? Niekur tokios tendencijos nepastebėjau. Lupkime iš poilsiautojų kuo daugiau įvairiausių rinkliavų, jeigu norime, kad Lietuvos pajūris, pirmiausia Palanga, ištuštėtų, skendėtų tyloje.
Didžiuojamės pajūrio juosta, tačiau panašūs ir dar gražesni paplūdimiai Europos pakrantėmis driekiasi nuo Diunkerko iki pat Jūrmalos. Pajūrio zonose baseinų pristatyta visur – ir Belgijoje, ir Prancūzijoje. Kuo norime nustebinti pasaulį, kam kurortiniai miestai pinigus švaisto, ko tikisi ? Vandens pramogų parkas Palangoje galėtų palaukti...“
Rimutis Klevečka, buvęs Lietuvos ambasadorius Slovėnijoje:
„Siūlyčiau pasižiūrėti M.Jovaišos reklaminį klipą „Neregėta Lietuva“, kad suprastume, ką turime, koks yra mūsų turizmo sektoriaus potencialas. Filmukas senas, bet jį atnaujinus, būtų nuostabi Lietuvos reklama. Prisiminkime fotokonkursą „Lietuva – Baltijos širdis“. Irgi būtų neblogas mūsų šalies pristatymas. Turizmo departamentui laikas pasiraitoti rankoves – parengti tinkamesnę medžiagą apie Lietuvą. Rastume galimybių savo kanalais ją paviešinti“.
Irena Vaišvilaitė, Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino:
„Italai į savo jūras nebristų, jei vandens temperatūra vasarą ten būtų kaip Baltijoje. Mūsų paplūdimiai jų neprivilios. Kitas reikalas – miškai ir pievos, kaimo turizmas, potvynių užliejamos Nemuno lankos, medinės bažnyčios, paukščių žiedavimas Ventės rage, kitokios tik Vakarų Lietuvos regionui būdingos kultūros, istorijos ir kraštovaizdžio grožybės. O kur dar grybai, vaistažolės, kelionės baidarėmis Minijos upe, vantų terapija kaimo sodybų pirtyse...
Baltarusiams, jau nekalbu apie šiaurinius kaimynus, lietuviškos pakrantės patinka. Latviai mums pavydi išplėtotos infrastruktūros – jų pajūris ilgesnis, tačiau tinkamai neįrengtas. Žvalgytis tik į užsienio rinkas ? Kažin ar tokia turizmo paslaugų kryptis perspektyvi. Būkime lankstūs, dairykimės į visas šalis, prisitaikykime prie pokyčių.
Ne visi šiauriečiai mėgsta žiemą ir ne visi pietiečiai dievina vasaras, savo miestų ir kurortų tvanką. Daugelis įtalų nenori skrudintis paplūdimiuose – sprunka nuo karščio į kalnus. Mums reikėtų aktyviau garsinti savo gaivias ir žalias vasaras, jų malonumus. Italai stebisi Lietuvos orais – vasarą gaivu ir vėsu, kaip pas juos aukštikalnėse.
Pigia darbo jėga išlaikomo masinio poilsio Lietuvos pajūryje galimybės – menkos. Prie Baltijos niekada sulauksime tiek poilsiautojų kaip Viduržemio jūros kurortai. Akivaizdu, jog mūsų turizmo sektorius priklauso nuo vietinių paslaugų įvairovės, jų kokybės. Jas ir galėtume aktyviau propaguoti užsienio šalyse.
Skirtingoms turistų auditorijoms teikiamas žinias apie šalį reikia diferencijuoti – nurodyti svečiams, kur jie iš Lietuvos pajūrio per vieną dieną galėtų nuvykti, ką pamatytų“.
Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos ambasadorė Italijoje:
„Kad turizmas Lietuvos pajūryje turėtų būti diferencijuotas, ekologiškas, kultūrinis, kalbama daug metų: norėta ir holokausto maršrutus pakeisti „litvakų keliais“, ir specialią pažintinę programą Napoleono gerbėjams pristatyti. Sklando daug puikių idėjų, bet trūksta jungiamosios grandies – tikrosios turizmo plėtros politikos ir strategijos.
Kuo mūsų pajūris skiriasi nuo kitų, kad užsieniečiai norėtų čia atostogauti ? Gal itin patraukliomis paslaugų kainomis, patikima ir veiksminga reklama, išskirtiniais kraštovaizdžiais, kokiais negali pasigirti lenkai, kaliningradiečiai, latviai ir estai ? Laisvalaikio programomis, maloniu aptarnavimu, svetingais viešbučiais, pigiu ir šviežiu maistu, puikiais ir nebrangiais sporto kompleksais, vandens parkais, dviračių takais visoje pakrantėje?
Mums patiems atsakius į šiuos galbūt retorinius klausimus, Lietuvos turizmo sektoriaus judėjimo pirmyn pagrindiniai vektoriai ir prioritetai būtų aiškesni.
Gintė Damušis, URM Užsienio lietuvių departamento direktorė:
„Lietuvoje turizmo reklama – nesisteminga, pernelyg pasyvi, santūri, apsiribojanti interneto portalų ir socialinių tinklų informacija. Tobulintina ir leidyba – turizmo brošiūrose, įvairiose publikacijose užsienio kalbomis neretai pasirodo apmaudžių vertimo klaidų. Informacinių leidinių pasiūlo dar labai menka – reikia didinti jų tiražus.
Taip pat būtina plėtoti inkliuzyvinių kelionių pasiūlą – grupines ar individualias viešnages, kai visos paslaugos turistams (sutiktuvės oro uostuose, nuvežimas iki viešbučių, apgyvendinimas, maitinimas, ekskursijos, parduotuvių lankymas, pramogos, vakarinės programos) įskaičiuojamos į bendrąjį paketą.
Taip dirbama visose pasaulio šalyse, kur turizmo pajamos svariai papildo verslo įmonių ir valstybių biudžetus“.