Tačiau kodėl niekas nesikeičia nei šiame sektoriuje, nei šioje institucijoje?
Trūkumų per akis, tačiau atliekų verslo priežiūra toliau užsiima tie patys valdininkai, galbūt nesugebantys ar nenorintys kovoti su šiuo reiškiniu.
Apie 2014-uosius nesigyrė
Baigiantis pavasariui Aplinkos ministerija skambiai ištrimitavo apie skandalingą atliekų tvarkymo atvejį. Teisingiau, visiško netvarkymo.
Paaiškėjo, kad bendrovė „Metrail“ išrašinėjo pažymas apie sutvarkytas atliekas, bet tokių darbų neatliko.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) panaikino penkioms įmonėms ir trims organizacijoms, atstovaujančioms gamintojams ir importuotojams, šios bendrovės 2013 metais išrašytas pažymas. Jei teismuose joms nepavyks panaikinti šio sprendimo, gresia apie 13 mln. eurų taršos mokesčio.
Nustatyta, kad „Metrail“ užpernai nesutvarkė 6 tūkst. tonų metalo ir per 500 tonų plastiko pakuočių.
Bet iš maišo ėmė lįsti dar daugiau ylų. Visai neseniai išaiškėjo, kad „Metrail“ tokias pat fiktyvias pažymas išrašinėjo ir praėjusiais metais.
Padarytos žalos dydis panašus kaip ir 2013-aisiais, bet apie tai kažkodėl nebuvo viešai skalambijama.
Tik ledkalnio viršūnė
Kaip Lietuvoje vyksta pakuočių atliekų tvarkymas?
Gamintojai ar importuotojai dažniausiai steigia už tai atsakingas organizacijas (didžioji rinkos dalis dabar priklauso „Žaliajam taškui“ ir Pakuočių tvarkymo organizacijai), jos sudaro sutartis su tvarkytojais, pastarieji sutvarko pakuotes ir išrašo tai įrodančius dokumentus.
Šio verslo senbuviai ne pirmus metus kalba apie ydingą sistemą. Fiktyvios pažymos čia – vieša paslaptis. Tačiau įkliūva tik vienetai atliekų iš tiesų netvarkančių, o tiesiog į sąvartynus ar dar kur nors jas išgabenančių įmonių.
„Metrail“ yra viso labo viena iš daugelio tvarkymu užsiimančių bendrovių.
Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad tokių įmonių šalyje gruodžio 7 dieną buvo net 200.
Vilniaus RAAD direktorius Ričardas Lazarevičius neslėpė, kad pažeidimų šiais metais nustatyta ir daugiau, tik jie – mažesnio masto. Anot jo, „Metrail“ atvejis – išskirtinis.
„Ši įmonė delsė mums pateikti dokumentus tiek apie 2013-uosius, tiek apie 2014 metus. Pastaruosius gavome tik rudenį. Išnagrinėjome ir panaikinome pažymas. Žalos dydis vos mažesnis nei užpernai“, – pasakojo R.Lazarevičius.
Stengėsi, bet nepadėjo?
Anksčiau atliekų tvarkymą prižiūrinčiam Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamentui ilgai vadovavusi Vilma Karosienė, kurią šiame poste pakeitė Dalius Krinickas, netgi buvo savotiškai paaukštinta ir tapo ministerijos patarėja.
Ji neslėpė, kad tai – nauja ir įdomesnė pozicija. Lygiai taip pat neslėpė, kad vadinamųjų pažymų sistemos spragos buvo pastebėtos prieš keletą metų, kai ji dar vadovavo Atliekų departamentui.
Kas buvo padaryta? V.Karosienė išvardijo ne vieną įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimą. Bet ar jie padėjo? Galbūt „Metrail“ atvejis dabar tik išimtis, o ne taisyklė?
„Nemanau, kad atvejis, kai kalbame apie išduotus ir panaikintus leidimus, jų skaičių, baustas įmones, anuliuotus dokumentus, išskirtinis.
Jį kiek kitokiu galėčiau pavadinti dėl to, kad jis paviešintas ir sulaukė išskirtinio susidomėjimo spaudoje“, – pripažino ministerijos patarėja.
Ištisa teismų virtinė
Pagal galiojančią tvarką, panaikinus pažymas atliekų tvarkymo organizacijos bei gamintojai ir importuotojai turėtų sumokėti taršos mokestį už nesutvarkytas pakuotes.
Tačiau kai jis siekia jau dešimtis milijonų eurų, lengvai su pinigais niekas neketina atsisveikinti.
Vilniaus RAAD vadovo R.Lazarevičiaus teigimu, įsisuko ištisa teismų karuselė – nagrinėjamos beveik dvi dešimtys bylų.
Bylinėjasi ir „Žaliasis taškas“, ir Pakuočių tvarkymo organizacija, ir kitos susijusios įmonės, ir pati „Metrail“.
„Kai kuriais atvejais teisėjai jau nustatė, kad buvo tikrinama „Metrail“, o ne įmonės, kurios vėliau kreipėsi į teismus. Tačiau procesai tebevyksta įvairiose instancijose“, – neslėpė R.Lazarevičius.
Jaučiasi niekuo dėti
„Žaliojo taško“ vadovas Kęstutis Pocius patvirtino, kad jo vadovaujama įstaiga yra apskundusi Vilniaus RAAD sprendimą panaikinti pažymas. Ši byla nagrinėjama Vilniaus administraciniame teisme.
„Atlikome viską, kas priklauso. Jeigu tvarkytojas prisidirbo, tai – jau nebe mūsų atsakomybė. Nusižengimų nepadarėme, elgėmės pagal įstatymus“, – tvirtino K.Pocius.
Tiesa, pagal dabartinę tvarką už atliekų tvarkymą atsakingos organizacijos sudaro sutartis su pačiais tvarkytojais, todėl turėtų ir prižiūrėti juos ar bent šiek tiek pasidomėti jų veikla.
K.Pocius tikino, kad tvarkytojus stebi ir „Žaliasis taškas“, ir aplinkosaugininkai.
Bet sunku suvokti, kaip galėjo prasprūsti pro akis, kad pažymos išrašomos ne už kelis kilogramus, o už tūkstančius tonų nesutvarkytų atliekų. Negana to, tai vyko ne vienus metus.
Laukia taikos sutarties
Anot „Žaliojo taško“ vadovo, siekiama kalbėtis su Aplinkos ministerija dėl taikos sutarties šiame procese.
„Jeigu ir buvo padaryta kokių nors klaidų, ateityje galėtume sutvarkyti daugiau atliekų, nes jei įmonės bus apkrautos astronominiais taršos mokesčiais, nuo to nebus geriau gamtai“, – aiškino „Žaliojo taško“ vadovas.
Vilniaus RADD direktorius R.Lazarevičius tvirtino, kad dėl tokios baigties galima tartis nebent teisme, tačiau kol kas panašių prašymų negauta.
„Nežinau, kokia gali būti taikos sutartis, kai prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą pagal ne vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – svarstė pašnekovas.
Galimybės neatmetė
Užtat Aplinkos ministerijos pareigūnai neatmetė, kad taikos sutartis gali būti sudaryta.
„Mes nuolat esame linkę daugiau kalbėtis, o ne bylinėtis. Įstatymai numato galimybę sudaryti taikų susitarimą, bet tie, kurie jo siekia, turi įrodyti, kad sutvarkys atitinkamą atliekų kiekį.
O mes privalome įsitikinti, kad tai bus padaryta“, – aiškino aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.
Jis svarstė, kad jei pakuočių atliekų tvarkymu užsiimančios organizacijos nesugeba to padaryti, galbūt verta šią veiklą perleisti valstybei.
„Paskelbtume konkursą, išrinktume tvarkytojus, ir viskas, nes tai – ne pirmas pažeidimas“, – aiškino viceministras.
Jis sutiko, kad dabartinė tvarka, paremta pažymomis, yra ydinga. Tačiau kol kas nematyti požymių, kad ją būtų rengiamasi keisti: šiuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateikti pasiūlymai tik dėl tvarkymo licencijų išdavimo ir praradimo tvarkos pokyčių.
Netyla kalbos apie rinkos dalybas
Atliekų verslu užsiimantys verslininkai puse lūpų užsimena, jog dažna jų grupė Aplinkos ministerijoje turi vienokio ar kitokio lygio „stogą“, kuris rūpinasi, kad besikeičiant (ar nesikeičiant) teisės aktams jų globotiniai nenukentėtų, o gal net gautų naudos.
Suprantama, ministerijos atstovai to nepripažįsta. „Daug kas kalba, kad Genevičius rengia čia rinkos dalybas, pernelyg sureikšmina mano asmenį“, – juokėsi viceministras A.Genevičius.
Panašiai aiškino ir ministerijos patarėja V.Karosienė, paklausta, ar kuri nors atliekų tvarkymo įmonė kreipėsi į ją atitinkamos pagalbos.
„Ministerija ir jos padaliniai organizuoja įvairius susitikimus, pasitarimus, diskusijas, taip pat į ministeriją savo iniciatyva atvyksta, įvairiais klausimais kreipiasi daugybės suinteresuotų asociacijų ir organizacijų atstovai.
Tačiau man nežinomi jokie dalyviai, „kalbantys apie rinkos dalybas“, – tokie asmenys į mane nesikreipė“, – teigė V.Karosienė.
