Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, jog be šio skirstymo
Lietuva po 2021 metų prarastų galimybę gauti didesnę finansinę
paramą.
Pagal ministerijos projektą, siūloma šalyje sudaryti šiuos
regionus: sostinės regioną – iš Vilniaus apskrities bei vidurio ir
vakarų Lietuvos regioną – iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos,
Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos
apskričių.
Projektą BNS komentuodama ministerija pažymi, kad ES finansinė
parama skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau
išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra
vienoda, o Vilniaus regionas pagal bendrojo vidaus produkto (BVP)
rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai tempia į viršų.
„Neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų
regionų kategorijai, to pasekmė – skiriama ES parama, išskyrus
paramą kaimo plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui, gali
sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties, arba nuo 6,8 iki 4,1 mlrd.
eurų“, – teigia VRM Regioninės politikos departamentas.
Pasak VRM, Vilniaus regione natūraliai koncentruojasi
pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos. Bendrojo
vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai Vilniaus regione viršija
ES vidurkį. Likusioje šalies dalyje BVP gyventojui apimtis 75 proc.
ES vidurkio nesiekia ir artimiausiais metais nesieks.
Pasak ministerijos, vienas iš situacijos sprendimo būdų –
sudaryti atskirus regionus, kuriems skiriamos ES sanglaudos priemonės
ir finansinė parama būtų planuojama atskirai, atsižvelgiant į
skirtingą jų išsivystymo lygį. VRM teigimu, tarp centrinės
Lietuvos dalies ir vakarinės Lietuvos dalies esminių išsivystymo
skirtumų nėra, todėl siūloma sudaryti būtent du regionus,
sostinės ir likusios Lietuvos dalies.
Gyventojai dėl tokio suskirstymo jokių pokyčių neturėtų
pajust.
Ministerija taip pat pažymi, kad panašią praktiką – turėti
atskirą sostinės regioną – turi didelė dalis ES valstybių, nuo
Slovakijos iki Vokietijos. „Sudaromi neadministraciniai regionai,
todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nei gyventojai,
nei įmonės, nei institucijos nepajus, o Eurostato duomenų bazėje
bus daugiau informacijos ne tik apie Lietuvą, bet ir apie jos
sostinę“, – sakoma VRM atsakyme.
„Pagrindinė nauda bus ta, kad didesnė dalis Lietuvos
teritorijos galės gauti papildomą ES paramą savo vystymui, nes
tokių regionų sudarymas suteiks galimybę Vyriausybei po 2018 metų
derėtis dėl atskiro paramos paketo mažiau išvystytai Lietuvos
teritorijos daliai, o parama mažiau išvystytiems regionams yra
didesnė ir įvairesnė – daugiau remiamų sričių.
Galutiniam
rezultatui turės įtakos daug veiksnių, tačiau nepriėmus sprendimo
dabar, galimybė gauti didesnę ES finansinę paramą ir po 2021 metų
būtų prarasta apskritai“, – teigia ministerija.