Šių metų liepą NŽT išnuomojo bendrovei „Anreka“ beveik dviejų hektarų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, Rygos gatvėje.
Registrų centro kadastro žemėlapyje staiga mistiškai atsirado daugiabutis gyvenamasis namas Rygos g. 46, kurio net pamatų aplinkinių namų gyventojai teigia akyse nematę. Nuo šiol jį nuosavybės teise valdo bendrovė „Anreka“. Pastaraisiais mėnesiais čia jau vyko intensyvūs žemės kasimo darbai.
Prasidėjo darbai
Savo pavardės nenorėjusi viešinti lrytas.lt pašnekovė, teisininkė Asta, gyvena viename iš Rygos gatvėje 2008 metais pastatytų namų. Juos statė dabar jau bankrutavusi „Junesta“. Šalia šių dviejų penkiaaukščių (Rygos g. 44 ir Rygos g. 48) liko sklypas, į kurį buvo numatyta atkurti nuosavybės teises.
„Vasarą pastebėjome, kaip tą sklypą pradėjo tverti įvairiomis lentomis. Atsirado užrašas „Privati valda“. Iš pradžių galvojome, gal ten kažkam buvo atkurtos nuosavybės teisės, bet rudeniop pamatėme, kad gabenami statybiniai nameliai. Pradėjome domėtis, kas vyksta, kas bus statoma“, – pasakojo Rygos gatvės gyventoja.
Pasidomėjus paaiškėjo, kad atsirado sklypo nuomininkas – įmonė „Anreka“. Gretimų namų gyventojai išsiaiškino, kad pagal įstatymą turėjo būti atriekta žemės dalis ir dviem jau stovintiems gyvenamiesiems namams eksploatuoti, tačiau to nebuvo padaryta.
Buvo statinys ar ne?
„Svarbiausia, kad ten nėra ir nebuvo jokio pastato, jokių pamatų. Neįsivaizduojame, kaip jiems pavyko Registrų centre įregistruoti nebaigto namo statybas“, – svarstė moteris.
Ne vienus metus čia gyvenantys žmonės vaikštinėjo po tą teritoriją, vedžiojo šunis ir jokių statinių nepastebėjo. Todėl gyventojams kilo klausimas: kaipgi tas žemės sklypas Vilniaus mieste be jokių statinių buvo išnuomotas?
„Esu teisininkė, žinau įstatymus. Valstybinė žemė gal būti išnuomota tik esant joje statiniams. Kitu atveju tušti žemės sklypai turi būti nuomojami aukciono būdu“, – sakė ji.
Gyventojai nesijaučia saugūs
„Statybų aikštelė aptverta tokiomis tvoromis, kurios niekuo neprimena rimtos statybų bendrovės darbo: vienur lentos, kitur – vielos. Gyventojai nesijaučia saugūs, nes kasamasi link namų, šlaitai nesutvirtinti. Mes galime greitai su savo namais nučiuožti“, – sakė pašnekovė.
Gyventojai kreipėsi į NŽT, į Statybos inspekciją, tačiau jokių paaiškinimų nesulaukė.
„Pasidomėjus neoficialiai buvo pasakyta, kad nurodymas išnuomoti visą žemės sklypą, neskaidant jo dalimis, Vilniaus žemėtvarkos skyriui duotas iš centro – NŽT“, – teigė pašnekovė.
Paskambinus į NŽT Vilniaus skyrių, lrytas.lt žurnalistei buvo pasiūlyta apie tai kalbėtis su vyriausiuoju specialistu Povilu Baura. Tačiau vietoj jo su žurnaliste dvi dienas „bendravo“ atsakiklis, automatiniu moters balsu raginęs laukti arba skambinti vėliau, nes valdininkas užsiėmęs.
Registrų centras: tai neturėtų kelti įtarimų
Registrų centro patarėjo Aido Petrošiaus teigimu, įregistruodamas nebaigtą statyti pastatą adresu Rygos g. 46, Registrų centras vadovavosi 2007 m. birželio 12 d. Vilniaus savivaldybės administracijos bendrovei „Justiniškių turgus“ suteiktu leidimu Rygos g. 46 statyti 5–9 aukštų gyvenamąjį namą, turintį daugiau nei 370 butų.
„Registrų centras taip pat atsižvelgė į bendrovės „Avinida“ matininkės Dainos Kuktienės 2015 m. vasario 6 d. užfiksuotus pastato kadastro duomenis ir jų pagrindu sudarytą kadastro bylą, kurioje užfiksuotas 3 proc. statomo pastato baigtumas, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos šių metų vasario 25 d. išduotą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Todėl, mano požiūriu, aptariamo daugiabučio statybų pradžios bei įregistravimo aplinkybės neturėtų kelti nuostabos ar įtarimų“, – teigė Registrų centro atstovas.
Nupirko pastatą, kurio nėra?
Darbus sklype atliekančios bendrovės „Anreka“ direktorius Romualdas Pušinaitis, tikina, kad sklypas jo bendrovei išnuomotas pagal visus reikalavimus.
„Sklypas mums atiteko kartu su pastatu. Mes jį nupirkome“, – teigė jis.
Jis tikino, kad ten jau buvo kažkada pradėtos statybos: pastatyti poliai, pakloti pamatai. „Visa tai buvo įtraukta į Registrų centro kadastrą, ir turbūt laikoma nebaigtu statyti pastatu“, – svarstė jis.
„Anrekos“ vadovo teigimu, sklype turės atsirasti tai, kas buvo suprojektuota.
„Anksčiau leidimas buvo išduotas statyti 6 namams: du pastatyti, keturi dar bus, – sakė R.Pušinaitis. – Tuos du namus statybininkai kažkodėl atidavė naudoti be mašinoms statyti skirtų vietų. Dabar bendras parkingas numatytas po naujais namais.“
Įmonės vadovas tikino, kad dviejų namų gyventojai be reikalo nerimauja dėl grėsmių, kurias gali sukelti šios statybos: nesaugaus statybų teritorijos aptvaro, nesutvirtintų šlaitų.
„Tam yra konstruktoriai, atestuoti specialistai, kurie apskaičiuoja. Aš, kaip vadybininkas, jų darbo nenorėčiau komentuoti“, – kalbėjo R.Pušinaitis.
Nekilnojamojo turto plėtotoja „Anreka“ yra stačiusi namus Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje, Pašilaičiuose , Žirmūnuose. Statybų darbai Rygos g. dabar pristoję, juos ketinama tęsti pavasarį.
Samdė garsųjį advokatą
Beje, šis sklypas Rygos gatvėje jau apipintas legendomis. Ilgą laiką dėl jo vyko teismai – nuosavybės teises norėjęs susigrąžinti buvęs jo savininkas pasisamdė skandalingąjį advokatą Juzefą Kazubovskį, kuriam dėl šio sklypo netgi buvo pavykę laimėti bylą.
Turtingiausiu šalies advokatu vadinamas J.Kazubovskis vėliau buvo teisiamas dėl sandorių su nekilnojamuoju turtu. O ši teritorija įgavo valstybės išperkamos žemės statusą.
Domisi STT
Pastaruoju metu NŽT supurtė skandalas, kuris įsiplieskė gruodžio 19-ąją, kai po vidurdienio Kaune, Savanorių prospekte, visureigį „Nissan Qashqai“ vairavusi 34 metų D.Gineikaitė rėžėsi į visureigį „Mitsubishi Outlander“, kurį vairavo 38 metų verslininkas Adomas S.
Verslininkui susidarė įspūdis, kad NŽT vadovė buvo neblaivi – moteris svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Vyriškis iškvietė policiją, nors avarijos kaltininkė prašė to nedaryti – siūlė tartis, laikydama pluoštą banknotų po 50 eurų.
D.Gineikaitei papūtus į policijos svaigalų matuoklį, įsižiebė nieko gera valdininkei nežadantys promilių skaičiai 1,66 (vidutinis girtumo laipsnis).
Po avarijos D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę ir davė kraujo, antrą kartą pūtė į svaigalų matuoklį. Valdininkė žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei pasigyrė, jog matuoklis šįsyk jau rodė nulius.
Įtarusi, jog pasitelkus pažintis girtumo faktą buvo bandoma nuslėpti, Specialiųjų tyrimų tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
