Pasirodo, norvegai skyrė pinigų tam, kad garsiosiose Zervynose, kurioms uždėta architektūrinio paminklo karūna, neliktų šiferinių stogų. Ir vietoj jų, net ir neseniai pakeistų, ant gyvenamųjų namų būtų užkloti ilgaamžiai mediniai gontai, o ūkinių pastatų stogai perdengti medinėmis skiedromis.
Kaimas žiemą – tuščias
„Viena, aš viena čia gyvenu. Žiemą aplinkui namai – tušti“, – 69 metų Birutė išdygsta kieme iš karto, vos tik koks svetimas žmogus prapėdina pro šalį.
Zervynos ne taip seniai dar buvo vadinamos našlių kaimu. Dabar jau senųjų gyventojų gretos smarkiai išretėjo. Nors teigiama, kad nuolat Zervynose gyvena apie 30 žmonių, žiemą jų buvimo pėdsakų kaime beveik nesimato.
Pakeis stogus
Pasak Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus, parko direkcijos sumanymu šiuo metu yra vykdomas projektas, skirtas kultūros paveldui išsaugoti – Zervynų kaimo gyvenvietės tradicinei medinei architektūrai sutvarkyti.
Jį finansuoja norvegai – fondas „EEA grants“. Bendra šio projekto vertė, kuriuo užsimota atnaujinti entografinį kaimą tam, kad jis nesupūtų ir neišnyktų, siekia apie 2,45 mln. litų (apie 0,71 mln. eurų).
Iš fondo skiriama parama sudaro net 90 proc. jo vertės.
Likusius pinigus – po 5 proc. (o tai maždaug po 30 tūkst. eurų) turi „sumesti“ kaimo bendrijos nariai ir Varėnos rajono savivaldybė.
Kals ne tik skiedras
„Šiemet jau pradėsime darbus – perdengsime iš viso 32 pastatų stogus, iš jų – aštuonių gyvenamųjų namų. Pastariesiems bus sutvarkyti ir langai bei durys, atnaujinti jų puošybos elementai“, – sakė E.Gudelevičius.
Tie 32 pastatai priklauso 15-ai savininkų. Tuo tarpu iš viso Zervynose yra 45 sodybos. Pakviesti visų savininkų į projektą nepavyko ne tik dėl to, kad pinigų kiekis yra ne toks, kiek iš viso reikėtų.
Žmones atbaidė tai, kad savo nekilnojamąjį turtą pagal panaudos sutartį reikia perduoti kaimo bendrijai. O tai reiškia, kad penkerius metus sodyboje nebus galima nieko keisti.
„Puoselėjome norą padėti žmonėms, kurie gyvena čia, parko teritorijoje, ir nuolat turi paisyti visokių apribojimų, statybų – taip pat.
Parko direkcija rašė projektą, teikė paraišką finansavimui gauti. Svarbiausia buvo įtikinti tų namų savininkus, kad verta tokio finansavimo siekti.
Tačiau pirmiausia žmones reikėjo suburti į Zervynų kaimo bendriją. Antraip įvykdyti projekto nebūtų įmanoma“, – pasakojo E.Gudelevičius.
Trūksta ir geros valios
Pasak E.Gudelevičiaus, pakeisti skardinį raudoną stogą mediniais gontais – maumedžio lentelėmis – siūloma ir neseniai jį iškėlusiam sodybos šeimininkui. Bet kol kas sutarti su juo taip ir nepavyko.
Kiek kainuotų perdengti vienos sodybos pastatų stogus jos šeimininkams?
„Viena šeima tvarko penkis sodybos pastatus: gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną, svirną, pirtį. Jiems savo pinigų reikia prisidėti vos 4 tūkst. eurų. Už projekto lėšas bus juk restauruojama viskas, ne tik stogai keičiami.
Esame sutarę su miškininkais – paruošime medienos, kad jie galėtų ir tuos rąstus ties pamatais pakeisti, kurie yra supuvę“, – kalbėjo E.Gudelevičius.
Rangos darbų konkursas – jau vyksta. Norinčių jame dalyvauti buvo atsiradę net 19-a įmonių, tačiau iki finalo atėjo šešios.
