Lrytas.lt pasižvalgė po kai kuriuos regioninius parkus ir atrado daug naujovių.
Kainavo daug, bet vertėjo
Pirma paramos srovė į regioninius parkus 2008-aisiais buvo atnešusi apie 21,3 mln. eurų. Antroji, sruvusi nuo 2010-ųjų – 22 mln. eurų. Paskutinė – nuo 2012-ųjų iki praėjusių metų – atplukdė dar apie 12,2 mln. eurų.
Tai – pinigai už kuriuos Lietuvoje buvo iškelti ne tik aukštieji apžvalgos bokštai. Už šią paramą pastatyti regioninių parkų lankytojų centrai.
Žinoma, visada bus panirėlių, kurie sako, kad ES pinigai pradegina korupcijos skyles, „prie lovio“ atveda savus rangovus, o konkursų laimėtojai užsakovams atriekia „duoklių“ riekę.
Bet akivaizdu, kad be „europinių“ pinigų lankytojų centrai nebūtų atvėrę durų nei Panemunių regioniniame, nei Dzūkijos nacionaliniame parkuose, nei kitose saugomose teritorijose.
Užsuka vis daugiau
Žiema neužkerta į jas kelio. Pasižvalgyti po lankytojų centrus daug nekainuoja. Tačiau paaukoti vieną kitą simbolinį eurą verta.
Nuo 2015 metų gegužės visuose Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose buvo galima savanoriškai įsigyti lankytojo bilietą ir taip paremti saugomas teritorijas.
Teigiama, kad pernykščio turistinio sezono metu buvo nupirkta daugiau kaip 100 tūkstančių lankytojų bilietų.
Pavyzdžiui, Panemunių regioninio parko direkcija kvietė parko lankytojus įsigyti bilietus organizuojamų žygių, ekskursijų, edukacinių programų, kitų renginių metu. Tačiau dosnių žmonių nebuvo daug. Parko lankytojai penai jame įsigijo bilietų už 292 eurus.
„Čiulbančios“ ekspozicijos
Lankytojų centruose dirbantys žmonės nuoširdžiai įsižeidžia, jei koks klajoklis, traukiantis, pavyzdžiui, keliu palei Nemuną, stabteli ties Panemune, ir pravėręs Šilinės smuklės duris prataria, kad tik nori užmesti akį į ekspoziciją.
„Užmesti akies“ ten neįmanoma. Jame būtina ilgiau užsibūti: išgirsti, kaip čiulba Nemuno pakrantėse perintys paukščiai, apžiūrėti retąją augmeniją, pasisupti žvejų valtyje, išbandyti žvejybos įrankius.
Pastatai, kuriuose regioniniai parkai įrengė ekspozicijas, neišduoda juose esančių paslapčių. Užtat jų viduje modernios technologijos atveria to krašto gamtos lobius – išskirtines gamtos bei kultūros vertybes.
Garso įrašai su paukščių balsais, filmai apie saugomas teritorijas, herbariumai, reljefiniai regioninio ar nacionalinio parko maketai, interaktyvūs žaidimai, smegduobių ar kalvų geologiniai pjūviai, archeologinis paveldas – visa tai galima pamatyti moderniose lankytojų centrų ekspozicijose.
Kiekvieno lankytojų centro ekspozicija turi pagrindinę temą, atskleidžiančią saugomos teritorijos savitumą. Pavyzdžiui, Sartų regioninio parko lankytojų centro tema – „Unikalus Sartų ežeras“.
Anykščių regioniniame parke gamtos vertybės perteikiamos per rašytojų ir poetų mintis.
Krekenavos regioninio parko tema „Nevėžio senvagių įvairovė“ įdomiai atsispindi ekspozicijos interjero dizaine – upės kilpos tarsi kybo ore.
Pertvarkė ir šildymo sistemas
Prieš keletą mėnesių virsmas įvyko ir Dzūkijos nacionaliniame parke.
Varėnos rajone, Marcinkonyse besidarbuojantys parko direkcijos žmonės sėdo už stalų atnaujintame pastate, kuriame įrengtas ir naujas lankytojų centras.
O buvusiame direkcijos pastate prieš pat Naujuosius duris atvėrė Dzūkijos nacionalinio parko gamtos mokykla.
Ir vienas, ir kitas pastatas šiuo metu yra pilnai atnaujinti.
„Tie pastatai anksčiau buvo vos gyvi. Kol direkcija buvo įsikūrusi senajame pastate, per mėnesį vien už šildymą mokėdavome 4500 litų (apie 1300 eurų). Juk tai – nenormalu.
Užtat po renovacijos tas mokestis susitraukė maždaug iki 370 eurų.
Atnaujinant abu pastatus buvo įrengtas geoterminis šildymas.
Investicijų tam reikėjo nemenkų, pavyzdžiui, vien direkcijos pastatui atnaujinti, kuriame įrengtas ir lankytojų centras, reikėjo 0,7 mln. eurų. Bet investicijos į šildymo sistemą netruks sugrįžti“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius.
Į pelkes – iš mokyklos suolo
Neverta aiškinti, kad į minėto parko lankytojų centrą pravartu užsukti ir suaugusiesiems. Jame įrengta įspūdinga ekspozicija.
Vis dėlto gamtos mokykla – tai jau moksleivių ugdymui skirta vieta.
„Kol kas mokyklai po stogu – pati pradžių pradžia. Kaip ir kitoms parkuose atidarytoms mokykloms. Ko gero, visos vienu kartu pavasariop pradėsime veiklą.
Žinoma, norėtųsi, kad gamtos pažinimo pamokos būtų įterptos į švietimo programas – kad joms ten atsirastų vietos.
Bet iki šiol užklasinės gamtos pažinimo pamokos vykta mokytojų sumanymu. Tai jie veža vaikus į regioninius parkus, kur mokiniai yra vedžiojami gamtos pažinimo takais“, – sakė gamtos mokykloje besidarbuojantis Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus specialistas Gintautas Kibirkštis.
Lietuvoje šiuo metu nacionaliniuose regioniniuose parkuose „po stogu“ – specialiai tam pritaikytuose pastatuose veikia penkios gamtos mokyklos.
Tačiau ir visi kiti regioniniai parkai, net ir neturėdami mokykloms pastatų, organizuoja gamtos pamokas – imasi edukacinės veiklos.
Marcinkonyse esančios gamtos mokyklos privalumas – joje yra įrengta poilsiui skirtų patalpų. Vaikai, atvykę iš tolimesnių regionų, joje galės apsistoti ir ilgesniam laukui. Nes po teorinių žinių, įgytų klasėje, jų lauks ekskursijos po pelkes bei upių slėnius.
Investavo 12 milijonų eurų
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau atidengė darbų sąrašus, kuriems finansuoti buvo išdalinta per 12 mln. eurų.
Tame darbų sąraše – 5 gamtos mokyklos, įrengtos Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Kauno marių, Sirvėtos ir Varnių regioniniuose parkuose. Pinigų buvo skirta ir trims lankytojų centrams įrengti Pagramančio regioniniuose parkuose ir Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate.
Penkios vidaus ekspozicijos buvo įrengtos Dzūkijos nacionalinio, Dieveniškių istorinio, Ventos, Vištyčio, Žagarės regioninių parkų lankytojų centruose.
Iš to paties pinigų krepšio buvo statomi apžvalgos bokštai, tarp jų – ir lajų takas Anykščiuose. Buvo tvarkomi paveldo objektai ir draustiniai, „Natura 2000“ teritorijos. tvarkymas.
Įrengti Asvejos, Gražutės, Krekenavos, Sirvėtos, Tytuvėnų ir Žagarės pažintiniai takai.
