Valstybė iš dvarininkų atima ežerus. Kas vyksta?

2016 m. sausio 11 d. 08:33
Anykščių rajone stūksančio Vašuokėnų dvaro savininko interesams atstovaujantis Vytautas Janulis supyko. Jis pyksta todėl, kad šalia dvaro teritorijos esantis Vašuokėnų ežeras, kurio nuosavybė dvaro savininkams atkurta 1999 metais, gali būti nacionalizuotas.
Daugiau nuotraukų (2)
„Dvaro savininkų prašymu norėjau keisti šalia ežero esančios žemės paskirtį, įrengti ten poilsiavietę, bet kai į žemėtvarkos skyrių atėjau tvarkytis dokumentų, man pasakė: „Palauk, palauk, dabar tikrinama, ar ežeras privatizuotas pagal įstatymus, ar jis neturėtų priklausyti valstybei“, – skundėsi V.Janulis.
Jam buvo paaiškinta, kad Aplinkos ministerija renka duomenis, kurie ežerai restitucijos tvarka bus nusavinti valstybės naudai.
Dvaro savininkų patikėtinis teigia „dėl tokios nesąmonės“ neturėsiąs kur dėti akių prieš dvaro paveldėtojus, kurie gyvena Londone ir JAV, Čikagoje. Jie nesupras, kodėl valstybei ta jų 6 hektarų bala parūpo.
„Dabartiniai dvaro savininkai – buvusio jos savininko Bronislovo Brazdžiaus vaikai – sūnus Antanas ir duktė Konstancija.
V.Janulis teigia nesuprantąs, kodėl iki šiol savininkai nebuvo informuoti, kas daroma su jų privačia nuosavybe.
Išparceliuoti ežerai
lrytas.lt pradėjus domėtis, kas gi nutiko su minėtu ežeru, paaiškėjo dar įdomesnių dalykų.
Skandaluose besimurdanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos sugebėjo išparceliuoti daugybę Lietuvos ežerų, kurie nuo senų senovės priklausė ne kokiems nors mistiniams savininkams, bet valstybei.
Praėjusiais metais aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir paprašė apginti viešąjį interesą, kad valstybei būtų grąžinti šeši privatizuoti ežerai ar jų dalys. 
Privatizuoti pažeidžiant įstatymus
Vastelio (Vastalio), Paneikiškio ir Vaitonkos ežerai Zarasų rajone, Raistežeris ir Iženas Utenos rajone ir Oklis Rokiškio rajone – šie ežerai ar jų dalys buvo privatizuoti.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad iš Oklio ežero liko tik pelkė, todėl šis ežeras buvo išbrauktas iš neteisėtai privatizuotų vandens telkinių sąrašo.
Aplinkos ministro iniciatyva NŽT specialistams pasirodė abejotina. Jie pasiūlė ministrui savo energiją nukreipti ne į ežerų atėmimą, o į dokumentų, pagal kuriuos privatizuojama, sutvarkymą.
Atliekama revizija
NŽT atstovas Audrius Gelžinis teigė, kad šiuo metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo, t.y. Panevėžio apygardos prokuratūros, prašymą yra nagrinėjama byla dėl dviejų Utenos rajono ežerų – Raistežerio bei Iženo dalinio privatizavimo.
„Raistežeryje prieš keletą metų buvo atkurta nuosavybė į 0,8 ha (visas ežero plotas beveik 3,6 ha), o Ižene nuosavybė atkurta į 0,75 ha, kai visas ežero plotas – 1,9 ha. NŽT specialistai, vykdydami žemės reformą ir atkurdami nuosavybės teises, vadovavosi Vyriausybės nutarimu, kuriame šie ežerai nebuvo įrašyti.
Vyriausybės nutarime turėjo būti įrašyti visi vandens telkiniai, priskirtini prie neprivatizuotinų pagal tam tikrus įstatyme numatytus kriterijus, tačiau šių ežerų ten nebuvo“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, Utenos skyriaus patikrinimo metu buvo aptikti dar šeši panašūs ežerai, kurie iš dalies buvo privatizuoti neatsižvelgiant į Vandens įstatymo 9-ąjį kriterijų.
Tai Šiekštelis (ežero plotas 8,12 ha, atkurta nuosavybė į 1,04 ha), Apšlavas (ežero plotas 37,3 ha, atkurta nuosavybė į 0,94 ha), Bradesas (ežero plotas 28,7 ha, atkurta nuosavybė į 0,16 ha), Peštikis (ežero plotas 8,2 ha, atkurta nuosavybė į 1,77 ha), Kermežys (ežero plotas 16,8 ha, atkurta nuosavybė į 4,28 ha) ir Ąžuolinės (ežero plotas 13,3 ha, atkurta nuosavybė į 1,8 ha).
„Jeigu teismas pasakys, kad dalinis Raistežerio bei Iženo ežerų privatizavimas buvo neteisėtas, turėsime pradėti procedūras ir grąžinti juos valstybei. Taip pat teks atlikti reviziją ir dėl kitų vandens telkinių, kuriuose gali būti neteisėtai atkurta nuosavybė“, – sakė NŽT atstovas.
Komentuodamas situaciją, į kurią pakliuvo Vašuokėnų ežero savininkai, A.Gelžinis teigė, kad šis vandens telkinys išties gali būti nacionalizuotas, nes jis neįtrauktas į Vyriausybės sudarytą neprivatizuotinų ežerų sąrašą, o tas sąrašas šiuo metu yra tikslinamas ir pildomas Aplinkos ministerijoje.
Kas priklausė valstybei, jai ir turi priklausyti
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, Vandens įstatymas nurodo, kad paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise, yra išimtinė valstybinė nuosavybė.
Todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims. 
„Valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašas yra sudarytas Vyriausybės nutarimu. Jeigu tame sąraše yra ežeras, viskas aišku: jis tikrai negali tapti privačios nuosavybės objektu. Jeigu tame sąraše nėra to ar kito ežero, bet jis atitinka vieną įstatyme numatytų kriterijų, neturėtų būti privatizuotas. Negali būti privatizuoti ežerai ar tvenkiniai, kurių plotas yra didesnis kaip 50 ha. Deja, yra privatizuotų ir didesnių. Ir ne vienas“, – sakė V.Graičiūnas.
Pasak jo, dėl kai kurių kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir pradėtos bylos dėl vandens telkinių grąžinimo valstybei.
„Vandens telkiniai yra vandens ūkio paskirties žemė ir už juos atsakinga NŽT. Taigi klausimas, kaip jie galėjo privatizuoti tokį valstybės turtą, turi būti adresuotas jiems“, – sakė pašnekovas.
Naujas sąrašas dar įspūdingesnis
NŽT sprendimu buvo privatizuoti ne tik pamnėtieji ežerai. Tokių pavyzdžių per Nepriklausomybės laikotarpį surinktume dešimtis, jei ne šimtus.
Dabar persvarstomas dar 140 numatytų privatizuoti ežerų sąrašas.
Paaiškėjo, kad tarp numatomų privatizuoti vandens telkinių yra Labūnavos, Politiškių Alksno ežerai, Varležeris, Maneičių tvenkinys, kurie taip pat iki 1940 metų priklausė valstybei nuosavybės teise.
Kiek anksčiau kilus triukšmui dėl Termento ežero, esančio Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, privatizavimo ir tokiam žingsniui puolus prieštarauti vietos gyventojams, kurie surinkę parašus kreipėsi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę, šis ežeras buvo sugrąžintas valstybei.
Dar 2001 metais tuometinis Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius buvo sudaręs rajono privatizuotus ir numatytus privatizuoti vandens telkinius ir turinčius valstybinės reikšmės bei laisvą statusus.
Iš viso šiame sąraše tuomet buvo 147 ežerai. Iš jų į sąrašą pateko net 51 ežeras, kuris turi valstybinės reikšmės statusą. Tai visi didžiausi ir garsiausi rajono ežerai – Dusia, Metelys, Galstas, Galadusys, Veisiejis, Seirijis, Ilgis, Snaigynas, Ančia, Baltajis ir kiti mažesni. Jau tuomet buvo privatizuota 12 ežerų. Dunojus, Duobelis, Gadeikis, Kukutis, Melešiškės, Pirtukas, Ragožė, Rolių, Saknas, Samanis, Samanius, Teirus ir Skuistas jau turėjo savo šeimininkus.
Kas tie ežerų savininkai?
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas sako, kad ežerų privatizavimas – NŽT reikalas: ji patikėjimo teise valdo visus vandens telkinius.
„Dabar jau pati tarnyba tam tikrais atvejais kreipiasi į prokuratūrą ir prašo naikinti kai kuriuos neteisėtai priimtus sprendimus. Matau ir keistų sprendimų dėl upių.
Nors NŽT pateikė sąrašą tų ežerų, kurie numatomi privatizuoti, pamatėme, kad jau ne vienas jų iš anksto privatizuotas. Nežinau, kaip jie ten tą privatizavimą vykdė – gal gerai neperskaitė įstatymo, neišmanė, gal kiti dalykai… Įstatymus jie kažkaip subjektyviai suprato, ir kol nebuvo precedento – vieno teismo sprendimo dėl Lazdijų rajone esančio Termento ežero, tol darė, ką norėjo“, – teigė pašnekovas.
Pasak G.Sabo, po teismų valstybei yra sugrąžintas ne tik Termento ežeras, bet ir upė Joniškio rajone, Bražuolės tvenkiniai Trakų rajone.
Kas Lietuvoje perka ežerus?
Pasak valdininko, tendencijos išskirti negalima:  nebūtinai ežero savininkas yra ir gretimo sklypo savininkas.
G.Sabas teigia nesuprantąs, kaip turėta vandens telkinio nuosavybė gali būti atkurta kitoje vietoje.
„Juk realiai vandens telkinius galima tik privatizuoti ar atkurti nuosavybę. Nebuvo galima privatizuoti didesnio kaip 50 hektarų ar saugomose teritorijose esančio vandens telkinio. Deja, tikrovė yra kitokia“, – apgailestavo Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas.
ežerainuosavybėVŽT
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.