Lietuvių balsai netyla Suvalkų, Senų ir kitų arčiau Lietuvos esančių miestų prekybos centruose. Bet ar taip bus ir toliau, jeigu pavasarį lenkai įves apyvartos mokestį?
Tai neišvengiamai kilstelėtų ir maisto, ir drabužių, ir pramoninių prekių kainas.
Tačiau kol kas jos pirkėjams iš Lietuvos itin patrauklios.
Nuolaidų vilionės
Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, dabar – nuolaidų metas.
Prekybos centre „Suwalki Plaza“, dydžiu maždaug prilygstančiame Vilniaus „Panoramai“, kiekvienoje batų ar drabužių parduotuvėje girdėti ir lietuvių kalba.
Mažesnės nei Lietuvoje įvairių prekių kainos badyte bado akis. O nuolaidos tiesiog verčia išlaidauti. Palankus ir valiutos kursas: už eurą – 4,35 zloto.
Pavyzdžiui, moteriškų drabužių parduotuvėje „Orsay“ marškinėliai su nuolaida kainuoja 20 zlotų – 4,6 euro.
Neprastus demisezoninius batus galima nusipirkti už 56 zlotus (12,9 euro).
Skirtumai – nemenki
Bet prekybininkai nebūtų prekybininkai, jei nesistengtų užmigdyti pirkėjų budrumo. Šalia prekių, kurioms taikomos nuolaidos, būtinai prikabina ir tokių pat gaminių, kurių kainos nepasikeitė.
Lenkijos, kaip ir Lietuvos, prekybos centruose netrūksta gaminių, kurių prastoka kokybė rėžia akis.
Antai vyriški marškiniai kainuoja 25–30 eurų, bet jų vis tiek nesinori pirkti, nes siūlės – kreivos, o audinys – sintetinis.
Lengviau palyginti „H & M“ prekių kainas Suvalkuose ir Vilniuje. Pavyzdžiui, tokie pat šilti vyriški marškiniai kaimyninėje šalyje kainuoja maždaug 20 zlotų (4,6 euro) pigiau.
Kūdikiams skirtų prekių besidairantys žmonės išsiaiškino, kad Vilniaus „H & M“ parduotuvėje naujagimio vokelis su nuolaida kainuoja 15 eurų, o toks pat Suvalkuose net ir be nuolaidos – 11.
Tebeperka ir maistą
Sekmadienį „Suwalki Plaza“ esančioje maisto ir buities prekių parduotuvėje „Tesco“ lietuviškai besiginčijantys pirkėjai stumdėsi ties mėsos ir pieno gaminių lentynomis.
Dar daugiau mūsų tautiečių šukavo tame pačiame mieste esančią „Lidl“ parduotuvę.
„Žvilgtelėjus į prekystalius prie kasų nesunku atskirti, kuris pirkėjas yra iš Lietuvos, o kuris – lenkas.
Lietuviai prisikrauna tiek prekių, kiek vos sutalpina į joms skirtą vežimėlį“, – pratarė į Suvalkų „Lidl“ parduotuvę artimuosius iš Lietuvos atlydėjęs Tadas.
Vis dėlto pastarąjį sekmadienį Suvalkų bei Seinų maisto parduotuvėse buvo ir apytuščių lentynų. Mėsos, žuvies ar vištienos skyriuose bebuvo šių prekių likučiai.
Pasak pardavėjų, nemažai šių prekių iššlavė lietuviai. Kur neiššluos, jei vištienos kilogramas, pavyzdžiui, parduotuvėje „Biedronka“ kainuoja apie 5–6 zlotus, o mūsų parduotuvėse – 3–4,5 euro.
„Vis dėlto sunku suprasti, kodėl žmonės taip graibsto mėsą. Juk mes patys, tarkime, vištienos važiuojame pirkt į Lazdijus ar Alytų. Nes visoje lenkiškoje paukštienoje yra antibiotikų“, – paaiškino netoli Seinų gyvenantis Tadas.
Prakalbo apie mokestį
Tačiau lietuvių kelionės į Lenkijos parduotuves netrukus gali nutrūkti.
Šios šalies vyriausybė nusprendė įvesti ir papildomą mokestį prekybos centrams, mat jų savininkai užsieniečiai beveik visą pelną perveda į kitas šalis.
Iš pradžių planuota apmokestinti parduotuves, kurių plotas didesnis negu 350 kvadratinių metrų. Bet praėjusią savaitę premjerė Beata Szydlo surengė susitikimą su parduotuvių savininkais.
Po derybų nuspręsta taikyti mokestį nuo apyvartos. Jo tarifas kol kas neaiškus, tačiau kalbama apie 0,5–2 proc. Ar šį mokestį reikės mokėti ir interneto parduotuvėms bei didmeninėms bazėms, paaiškės po poros savaičių – per tiek laiko ketinama parengti įstatymo projektą.
Vyriausybė skelbė planuojanti iš tokio mokesčio per metus gauti 8 mlrd. zlotų (1,84 mlrd. eurų).
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo nuomone, jei lenkai priimtų tokį sprendimą, prekių kainos padidėtų.
„Tai iš tiesų sumažintų ir į Lenkiją traukiančių apsipirkti lietuvių srautas. Nes nebeliktų tokio didelio prekių kainų skirtumo“, – svarstė asociacijos vadovas.
Suka galvą, kaip surinkti daugiau lėšų
Prieš Lenkijos Seimo rinkimus pažadėjusi didinti pašalpas vaikams bei kitas socialines išmokas, valdančioji Teisės ir teisingumo partija karštligiškai ieško būdų, kaip gauti tam lėšų.
Vyriausybė sumanė įvesti specialų papildomą mokestį prekybos centrams ir paskelbti kovą užsienio koncernams, kurie, pasinaudodami įvairiais buhalteriniais triukais, susimažina pajamas, o gautą pelną perveda į užsienį.
Spėjama, jog dėl to Lenkijos biudžetas kasmet praranda net iki 40 mlrd. zlotų (9,2 mlrd. eurų). Tarptautinės korporacijos įkuria antrines įmones, kurioms moka už įvairias paslaugas – prekių ženklo naudojimą, teisininkų konsultacijas ir pan. Taip jos deklaruoja mažesnį pelną ir sumoka mažiau mokesčių.
Lenkijos finansų ministerija neseniai paskelbė, kad nuo šių metų imsis griežtai kovoti su tokiomis apgaulėmis, ir pasiūlė koncernams patiems patikslinti realų 2015 metų pelną ir sumokėti didesnius mokesčius. Skelbiama, kad taip padariusios įmonės mokės perpus mažesnę baudą nei kitos.
Ekspertų nuomone, ši kova nebus sėkminga, nes neįmanoma atskleisti, kokios bendrovės priklauso tiems patiems savininkams, todėl jų sandorių negalima pripažinti sukčiavimu.
