Pagal preliminarius rezultatus didžiausias Baltijos rytinėje pakrantėje Rusijos Ust Lugos uostas užtikrintai pirmauja – pernai čia krauta 80,45 mln. tonų krovinių. Bendroji apyvarta palyginti su 2014 metais čia šoktelėjo 15,7 proc.
Per Suomijos įlankoje iškilusį Rusijos langu į pasaulį vadinamą Ust Lugos uostą eksportuojami pagrindiniai šios šalies kroviniai – anglis, žalia nafta, įvairūs naftos produktai.
Kito Suomijos įlankoje žaliavų eksportui pritaikyto Primorsko jūrų uosto krova šoktelėjo iki 52,26 mln. tonų – 7,9 proc. didesnė nei pernai. Universaliame Sankt Peterburgo jūrų prekybos uoste prekių apyvarta sumažėjo 15,7 proc. – iš viso čia krauta vos daugiau kaip 47 mln. tonų.
Vysocko jūrų uosto praėjusių metų krovos apyvarta sumenko 1,4 proc. ir siekia beveik 16 mln., o Vyborgo – 1,4 mln. tonų (9,3 proc. mažesnė). Kaliningrado uoste krauta 11,5 mln. tonų – 8,9 proc. mažiau nei užpernai.
Tarp kitų trijų rytinės Baltijos valstybių našiausiai darbavosi Rygos jūrų uostas – čia krauta daugiau kaip 40 mln. tonų. Tiesa, bendroji krovinių apyvarta šiek tiek sumenkusi - 2,5 proc. mažesnė.
Nuo Rygos nedaug atsilieka pernai visų laikų metų krovos rekordą pasiekęs Klaipėdos jūrų uostas, kur krauta 38, 44 mln. tonų įvairių krovinių – 5,6 proc. daugiau nei užpernai. Beje, anksčiau Rygai tekdavo vytis Klaipėdą, o dabar lietuviai atsidūrė latviams ant kulnų minančių pozicijoje.
Žalios naftos importas per jūrų uostu vadinamą Būtingės terminalą praėjusiais metais augo 18,4 proc. – krauta 8,67 mln. tonų.
Pernykštė Ventspilio uosto (Latvija) krova (22,52 mln. tonų) – 14,1 proc. mažesnė. Tuo tarpu Liepojos jūrų uoste krovinių apyvarta pernai šoktelėjo iki 5,6 mln. tonų – 5,9 proc. didesnė nei 2014 metais.
Nuo Ventspilio nedaug atsilieka jungtinis Talino (Estija) uostas, kuriame metų krovos apyvarta siekia 22,43 mln. tonų. Tačiau estai pernai labiausiai smuktelėjo žemyn – Taline krovinių palyginti su 2014 metais sumažėjo net 20,8 proc.
Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose daugiausia krauta naftos produktų (107, 6 mln.), žalios naftos (75,4 mln.), anglies (44,7 mln.), mineralinių trašų – 26,9 mln), metalų (8,9 mln.), grūdų (8,8 mln.), medienos ir miškininkystės produktų (5,1 mln.) metalo laužo (3,4 mln.), statybinių medžiagų, naudingųjų iškasenų ir mineralų (2 mln.) tonų.
Konteinerizuoti kroviniai visuose uostuose sudarė 29,7 mln. tonų. Jūrų keltais ratine technika plukdomų Ro-Ro krovinių srautas – 16, 2 mln. tonų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) krovos kompanijų specialistai ne tik džiaugiasi pernykšte rekordine krova, bet ir sunerimę, nes rinkos analitikai prognozuoja aštrią konkurenciją dėl krovinių visame Rytų Baltijos regione.
Rusija ir toliau stengsis naftą, anglį, kitokias žaliavas eksportuoti, o embargo neuždraustas prekes importuoti per savo naujus uostus Suomijos įlankoje. Toks Ust Lugos uosto statybai išskirtinį dėmesį skyrusio prezidento Vladimiro Putino nurodymas.
Kitas strateginis Rusijos uostų tikslas – atsignybti kuo daugiau krovinių nuo Baltarusijos, Kazachstano, kitų Vidurio Azijos šalių tranzito per Baltijos šalis.
„Kiti metai nebus lengvi. Baltijos uostams, kurie nediversifikavo savo veiklos ir priklauso nuo Rytų rinkos, reikės plėtoti savo veiklą, siūlyti geresnes paslaugas, ieškoti naujų galimybių“, – kalbėjo KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus