Maras pamėgo mažus kiaulių ūkius. Kas ir ką juose pakeis?

Veterinarijos specialistai ir kiaulių augintojai sutaria, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys, neleidžiančios įveikti ligos – tai biologinės saugos reikalavimų nesilaikantys maži neversliniai ūkiai ir šernai. Šiandien šalyje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 550 000 kiaulių, ir 23 000 mažų neverslinių ūkių, savo reikmėms auginančių apie 80 000 kiaulių.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus, visi versliniai ūkiai nuolat kontroliuojami, jie tvarkingai laikosi nustatytų reikalavimų. Maras labiausiai pamėgo neverslinius ūkius, kuriuos kontroliuoti sudėtinga. Juose liga pasireiškia dažniausiai dėl biologinės saugos trūkumų ir netiesioginių kontaktų su AKM sergančiais šernais.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasiūlė sistemingai stiprinti biologinę saugą visuose kiaulininkystės ūkiuose, o kiaulių laikytojus tikrinti mažiausiai du kartus per metus. Siūloma į šią veiklą įtraukti ir privačius veterinarijos gydytojus, kurie geriausiai pažįsta savo aptarnaujamus ūkius.

Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis atkreipė dėmesį į kiaulių supirkėjus – tarpininkus, vežančius kiaules. Plane siekiama užtikrinti, kad nevyktų nelegali prekyba gyvomis kiaulėmis, o gyvūnams pervežti būtų naudojamas specialus transportas. Atkreiptas dėmesys ir į gyvulių transporto priemonių plovimą skerdyklose šaltuoju metų laiku, mat kai kurioms kiaulių skerdykloms reikėtų griežtesnės VMVT kontrolės.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, šalies mėsos perdirbimo pramonė įvaryta į kampą.

„Kai kurie galimi eksporto partneriai įtariai žiūri net ir į I buferinę zoną, ką kalbėti apie II ir III zonas. Medžiotojai turi suprasti, kad mes prarandame eksporto rinkas – užsidarome savo šalies viduje. Kiaulės yra mūsų rankose, o štai šernai – tai jau globalus klausimas“, – sakė E. Mackevičius.

Šernų populiacija šiuo metu mažinama medžiojant, mokant išmokas už nušautas šernų pateles, nuolat vykdomas sumedžiotų gyvūnų kraujo tyrimų stebėjimas. Dar viena priemone galėtų būti premijos už rastus nugaišusius šernus. Šernų problemos Lietuva nepajėgi išspręsti viena, tad nekantriai laukiama ir tarptautinių organizacijų sprendimo dėl šernų populiacijos kontrolės ir požiūrio į laukinės gyvūnijos ligas pokyčių.

ŽŪM Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Rolando Taraškevičiaus teigimu, kiaulininkystės sektoriaus klausimas yra Europos Komisijos (EK) darbotvarkėje: versliniams kiaulininkystės ūkiams kompensuojamas kainų skirtumas tarp kiaulių, išaugintų ir parduotų iš III AKM zonos ir kitos teritorijos, neseniai aktyvuotas privatus kiaulienos saugojimas.

Šiuo metu Lietuva nekantriai laukia EK sprendimo, kuriuo III AKM zonoje esantys Lietuvos rajonai būtų perkvalifikuoti į II AKM zoną, siekiant mažesnių apribojimų prekybai.Siekdama užtikrinti kiaulininkystės sektoriaus stabilumą ir apsaugoti nuo plintančio viruso, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su socialiniais partneriais rengia prevencijos priemonių kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje planą.

Veterinarijos specialistai ir kiaulių augintojai sutaria, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys, neleidžiančios įveikti ligos – tai biologinės saugos reikalavimų nesilaikantys, dažniausiai maži neversliniai ūkiai ir šernai. Šiandien šalyje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 550 000 kiaulių, ir 23 000 mažų neverslinių ūkių, savo reikmėms auginančių apie 80 000 kiaulių.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus, visi versliniai ūkiai nuolat kontroliuojami, jie tvarkingai laikosi nustatytų reikalavimų. Maras labiausiai pamėgo neverslinius ūkius, kuriuos kontroliuoti sudėtinga. Juose liga pasireiškia dažniausiai dėl biologinės saugos trūkumų ir netiesioginių kontaktų su AKM sergančiais šernais.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasiūlė sistemingai stiprinti biologinę saugą visuose kiaulininkystės ūkiuose, o kiaulių laikytojus tikrinti mažiausiai du kartus per metus. Siūloma į šią veiklą įtraukti ir privačius veterinarijos gydytojus, kurie geriausiai pažįsta savo aptarnaujamus ūkius.

Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis atkreipė dėmesį į kiaulių supirkėjus – tarpininkus, vežančius kiaules. Plane siekiama užtikrinti, kad nevyktų nelegali prekyba gyvomis kiaulėmis, o gyvūnams pervežti būtų naudojamas specialus transportas. Atkreiptas dėmesys ir į gyvulių transporto priemonių plovimą skerdyklose šaltuoju metų laiku, mat kai kurioms kiaulių skerdykloms reikėtų griežtesnės VMVT kontrolės.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, šalies mėsos perdirbimo pramonė įvaryta į kampą.

„Kai kurie galimi eksporto partneriai įtariai žiūri net ir į I buferinę zoną, ką kalbėti apie II ir III zonas. Medžiotojai turi suprasti, kad mes prarandame eksporto rinkas – užsidarome savo šalies viduje. Kiaulės yra mūsų rankose, o štai šernai – tai jau globalus klausimas“, – sakė E. Mackevičius.

Šernų populiacija šiuo metu mažinama medžiojant, mokant išmokas už nušautas šernų pateles, nuolat vykdomas sumedžiotų gyvūnų kraujo tyrimų stebėjimas. Dar viena priemone galėtų būti premijos už rastus nugaišusius šernus. Šernų problemos Lietuva nepajėgi išspręsti viena, tad nekantriai laukiama ir tarptautinių organizacijų sprendimo dėl šernų populiacijos kontrolės ir požiūrio į laukinės gyvūnijos ligas pokyčių.

ŽŪM Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Rolando Taraškevičiaus teigimu, kiaulininkystės sektoriaus klausimas yra Europos Komisijos (EK) darbotvarkėje: versliniams kiaulininkystės ūkiams kompensuojamas kainų skirtumas tarp kiaulių, išaugintų ir parduotų iš III AKM zonos ir kitos teritorijos, neseniai aktyvuotas privatus kiaulienos saugojimas.

Šiuo metu Lietuva nekantriai laukia EK sprendimo, kuriuo III AKM zonoje esantys Lietuvos rajonai būtų perkvalifikuoti į II AKM zoną, siekiant mažesnių apribojimų prekybai.