Sistema priminė Sovietų Sąjungą
Skaitytoja Rima dėl nedidelės siuntos gavo Lietuvos pašto laišką, kuriame prašoma pateikti daiktų sąrašą, pirkimo dokumentus, siuntos įkainį bei kitą informaciją.
„Juk visa tai jau buvo sutvarkyta siuntėjo. Jis savo šalies pašte, šiuo atveju JAV, visa tai padarė anglų kalba. Taigi, gavėjas rašys atsakymą į tą Lietuvos pašto laišką, lauks pašto atsakymo. Kam visa tai?“, – retoriškai klausia ji.
Skaitytoja stebėjosi laiške pateikiama nuoroda, jog visa informacija turi būti pateikta lietuvių kalba, kitaip esą muitinėje reikės samdytis vertėją.
„Grasinama ir muito mokesčiu. Net sunku patikėti – gavęs naujametinio sveikinimo siuntą, Lietuvos pilietis gauna ir bėdą! Tai panašu į Sovietų Sąjungos laikus“, – savo patirtį apibendrino Rima.
Siuntoms sulaikyti – daugybė priežasčių
Anot Lietuvos pašto atstovo spaudai Tomo Bašarovo, vadovaujantis šalyje galiojančiais muitų teisės aktais, iš ne ES šalių gautas siuntas reikia deklaruoti muitinei, norint, kad jos patektų į mūsų šalį.
Priežasčių, kodėl siuntos gali būti sulaikytos – daug. Jei siuntėjo teiktos muitinės deklaracijos formos yra klaidingai užpildytos arba išvis nepateiktos, siunta bus sulaikyta. Taip pat jei prie siuntos nepridėti pirkimo ar pardavimo dokumentai arba dokumentuose nenurodyta siuntimo išlaidų suma.
Jei kiltų įtarimas, kad siuntoje yra draudžiamų importuoti į Lietuvą prekių ar, kad siuntėjas ir / ar gavėjas, vengdamas sumokėti importo mokesčius, pateikė suklastotus dokumentus su nuslėpta tikrąja prekių verte ar paskirtimi, siuntos bus sulaikytos taip pat.
Sprendimą dėl siuntos sulaikymo priima Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto poskyrio pareigūnai.
Galima ir internetu
Lietuvos pašto atstovas spaudai taip pat tikina, jog vertėjas siuntų išmuitinimo procese nedalyvauja, todėl ir jo samdytis nereikia.
„Lietuvos paštas, kaip muitinės tarpininkas, yra įgaliotas muitinei deklaruoti siuntas, atkeliavusias iš trečiųjų šalių. Siuntos sulaikymo atveju Lietuvos paštas atlieka muitinės tarpininko funkciją tarp muitinės posto ir siuntos gavėjo dėl siuntos išmuitinimo, t.y. esame atsakingi už visų reikiamų dokumentų surinkimą, jų patikrinimą bei deklaracijų, būtinų išmuitinimo procedūrai atlikti, užpildymą ir pateikimą muitinės postui“, – sako T. Bašarovas.
Anot jo, Lrytas.lt skaitytoja gavo iš Lietuvos pašto laišką – informacinį pranešimą, kuriame prašoma surinkti ir pateikti visus nurodytus su siunta susijusius dokumentus. Jis pataria surinktus dokumentus pateikti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje, adresu www.post.lt/siuntupaieska. Tai esą yra greičiausias ir patogiausias būdas teikti dokumentus.
Internetu pateikus reikalingus dokumentus, siunta muitinei bus pateikta deklaruoti vidutiniškai per 3 valandas nuo duomenų gavimo.
Siuntai deklaruoti būtinus dokumentus ir duomenis taip pat galima pateikti ir el. paštu deklarantas.ppc@post.lt, faksu (8 5) 210 4838 arba pristatyti adresu Rodūnios kelias 9, Vilnius.
Ką daryti, kad siuntos nesulaikytų?
Iš trečiųjų šalių siunčiamos pašto siuntos gali būti apmokestintos importo muito, pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčiais.
Pašto siuntas, išsiųstas iš trečiosios šalies į ES, leidžiama įvežti be importo muitų, jeigu bendroji visų daiktų pašto siuntoje vertė neviršija 150 eurų. PVM mokesčiu neapmokestinamos prekės, kurių bendra vertė neviršija 22 eurų. Nuo importo muitų ir PVM mokėjimo neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetinis vanduo, tabakas ir tabako gaminiai.
Laukiant siuntų ar prieš užsisakant prekių iš trečiųjų šalių elektroninių parduotuvių, gyventojams Lietuvos pašto atstovas rekomenduoja pasiskaičiuoti, ar atsisiunčiamos prekės nebus apmokestinamos, ir įvertinti galimas papildomas išlaidas mokesčiams.
Daugiau informacijos apie pašto siuntoms iš trečiųjų šalių taikomus importo mokesčius galima sužinoti tiek Lietuvos pašto, tiek Lietuvos muitinės internetiniuose tinklalapiuose.
