Lietuvai kol kas naudinga
Pristatydamas SEB banko ekspertų parengtą Lietuvos makroekonomikos apžvalgą jis teigė, kad Lietuva laimi iš pigesnio energetikos išteklių importo.
„Lietuvos kaip energetikos išteklius importuojančios valstybės statusas leidžia džiaugtis gerėjančiu eksporto konkurencingumu pingant naftai, tačiau šio pranašumo nereikėtų absoliutinti“, – teigė G.Nausėda.
Jis spėja, kad krizė, apie kurią pastaruoju metu daug kalbama, gali būti regioninė. Tačiau toks siužetas, kai kiekvienas kovoja už save, gali nulemti, kad naftos kainos smuks dar labiau ir didins problemas eksportuojančiose šalyse – viena jų visai šalia Lietuvos.
Pasak G.Nausėdos, ypač realus naftos kainų kritimas, jei naftą eksportuojančių šalių organizacijoje OPEC nepavyks susitarti tarpusavyje.
„Ilgainiui naftos pasiūlą ribos ir sumenkęs investicinių projektų į plėtrą patrauklumas“, – pastebėjo analitikas,.
Prognozės nekeičia
SEB bankas nepakeitė 2016 ir 2017 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo prognozių – atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 proc. Taip pat liko galioti tie patys prognozuojamos vidutinės infliacijos rodikliai – 0,3 proc. šiais metais ir 1,2 proc. kitąmet.
Kaip ir anksčiau, prognozuojama, kad 2016 metais bankų paskolų klientams portfelis ūgtelės 3 proc., 2017 metais – 4 proc.
Šių metų vidutinio darbo užmokesčio prognozė padidinta nuo 4,8 proc. iki 5,5 proc., kitų metų – nuo 5,5 proc. iki 6 proc. Tai esą tiesiogiai susiję su sprendimu šiais metais didinti minimalią mėnesio algą du kartus – iki 380 eurų ir pamažu stiprėjančiomis infliacijos tendencijomis.
Laukia įdomūs metai
G.Nausėda taip pat pristatė keturis ekonominius bei politinius siurprizus, kurie pasaulio gali laukti 2016 metais:
1. Užuot stiprėjęs, JAV doleris silpnėja euro atžvilgiu. Priežastis – FED bazinių palūkanų normų didinimas jau įskaičiuotas į dolerio kainą, todėl bet koks atsilikimas nuo grafiko būtų jam nepalankus.
2. Antrinėje vyriausybių obligacijų rinkoje paskelbta „bulių“ laikotarpio pabaiga ir numatomas pajamingumo didėjimas. Maža infliacija ir kiekybinis skatinimas gali pakoreguoti šį scenarijų.
3. JAV prezidentu tampa D.Trumpas arba T.Cruzas, o ne H.Clinton. Pirmasis ragina neįsileisti į JAV musulmonų ir suręsti sieną su Meksika, antrasis pasisako už proporcinį GPM tarifą, pardavimo mokestį ir aukso standartu pagrįstą pinigų sistemą.
4. Didžiosios Britanijos referendumas dėl likimo ES turėtų baigtis teigiamai, tačiau šalininkų ir oponentų stovyklos yra panašaus dydžio, o žiniasklaida atvirai euroskeptiška.
„Tai visiškai pakeistų situaciją Europos Sąjungoje ir turėtų didelių pasekmių tiek ES, tiek Didžiajai Britanijai. Nors greičiausiai ji ir liks Europos Sąjungoje, tokios tikimybės atmesti nereikėtų“, – apibendrino G.Nausėda.
