Šiuo metu jis dirba statybinėje firmoje bendrovėje „Martista“, atlieka butų apdailą.
Vyras džiaugiasi, kad Biškeke likusiems trims sūnums jau yra pagaminti lietuviški pasai. Tereikia uždirbti pinigų bilietams ir jau tada galės įgyvendinti savo svajonę – kartu su šeima visam laikui įsikurti Lietuvoje.
lrytas.lt praėjusių metų pabaigoje jau rašė apie lietuvio Vytauto Ašmono ilgą kelionę į Lietuvą – kelionę svajonės link. Diena, kai po daugiau kaip po 20-ies metų išvydo lietuvišką žemę, sako buvusi viena laimingiausių. Kirgizijos sostinėje Biškeke gimęs, augęs ir šeimą sukūręs vyras visą gyvenimą svajojo sugrįžti į tėvų žemę. Svajonė išsipildė tik sulaukus 46-erių metų.
Ištiesė pagalbos ranką
Pagalbą Vytautui pasiūlė ne vienas žmogus: iš kelių Vievio bendrovių, o taip pat vienas garsiausių Tauragės verslininkų, miesto tarybos narys Antanas Stankus. Iš karto po lrytas.lt straipsnio jis susitiko su Vytautu ir pasiūlė visokeriopą paramą.
Tauragės industrinį parką valdantis verslininkas kartu su Vytautu sutvarkė gyvenimo aprašymą ir nuvežė į danų valdomą įmonę: jeigu Vytautas panorės, tik atsiradus laisvai vietai jis bus priimtas į darbą.
Vytautas kol kas glaudžiasi pas savo tetą Vidą Ankudinovienę.
„Gyvens čia, kol šeimyną parsigabens“, – sakė ji. Tada šeima dairysis kur išsinuomoti ar netgi nusipirkti būstą.
Kol kas Vytautas „Martistoje“ dirba pagal terminuotą sutartį. Atrodo, kad ir darbdavį, ir Vytautą tenkina darbas. Sako, jog abi pusės patenkintos. Nors Vytautas nesiskundė, tačiau jo atlyginimas kol kas labai nedidelis. Tiesa, pasibaigus terminuotai sutarčiai jį žadama padidinti.
„Pasirodžius straipsniui atsiliepė du verslininkai iš Vievio, vienas užsiima statybiniais darbais, kitas medžio apdirbimu“, – pasakojo Vytauto teta. Kadangi jau vyriškis buvo sutaręs dėl darbo Tauragėje, verslininkų iš Vievio pasiūlymo atsisakė.
Vytautas ir jį priglaudusios tetos šeima maitinasi bendrai. Ji stengiasi, kad sūnėnas turėtų galimybę sutaupyti šeimos kelionei į Lietuvą. Juk jos šeimos sugrįžimui reikia apie tūkstančio eurų.
„Dės šimtą prie šimto ir kaip nors sutaupys“, – svarsto teta. Tiesa, Kalėdų išvakarėse Vytautas kelis šimtus eurų nusiuntė šeimai. Norėjo, kad ir trys sūnus, ir žmona pajustų šventę.
„Materialinės paramos mes iš nieko neprašėme – verčiamės, kaip galim“, – sakė V.Ankudinovienė. Pasak jos, parvykėlių šeima galėtų tikėtis socialinio būsto, bet tik tada galės stoti į savivaldybėje sudarytą eilę, kaip galės pateikti šeimos pajamas. Kol šeimos nėra Lietuvoje, to padaryti neįmanoma.
Mokosi lietuvių kalbos
Teta džiaugiasi, kad Vytauto neapninka liūdnos nuotaikos. Grįžęs po darbo skypu pasikalba su Biškeke likusia šeimyna. Vytautas savarankiškai mokosi lietuvių kalbos. Sekmadieniais eina pietų pas kitą tetą, toji rusiškai nekalba, tai jie žodis po žodžio jau susikalba.
„Viskas gerai“, – paklaustas kaip jam sekasi, entuziastingai lietuviškai išpoškino Vytautas. Jis pasidžiaugė, kad iš karto pavyko rasti darbą, jau ir pirmąjį atlyginimą gavo.
Sūnums jau paruošti lietuviški pasai. Jie per ambasadą turėtų pasiekti Kirgizijoje likusią šeimą.
Nors Biškeke likusieji namiškiai Lietuvą norėtų pasiekti kuo greičiau, tačiau Vytautas planuoja luktelėti iki gegužės, nori, kad vaikai pabaigtų mokyklą. Jis viliasi, kad per vasarą vaikai pasimokys. O gal netgi pavyks pasamdyti lietuvių kalbos mokytoją, kuris padėtų vaikams ir žmonai pramokti lietuviškai.
Padės, kuo galės
Lrytas.lt portalui verslininkas A.Stankus patvirtino sutaręs su danų įmone , kuri įsikūrusi A.Stankaus vystomame industriniame parke: kai tik įmonę paliks pirmasis žmogus, Vytautą priims. Darbuotis tektų prie vėjo jėgainių korpusų.
„Siūliau jam darbą ir savo tekstilės įmonėje, tačiau lengvojoje pramonėje nedideli atlyginimai. Pats Vytautas prisipažino, kad linkęs dirbti sunkiau ir sudėtingiau, kad tik daugiau uždirbtų“, – pasakojo verslininkas.
Pats kilęs iš tremtinių šeimos A.Stankus sakė gerai suprantąs su kokiais sunkumais susiduria nusprendę į gimtinę sugrįžti žmonės, todėl žada padėti, kuo tik galėas.
„Užsiėmiau ir padėsiu iki galo, – patikino A.Stankus. – Džiaugiuosi, kad Lietuva praturtės trimis lietuviukais.“
Verslininkas prasitarė ketinąs padėti nupirkti Biškeke likusiems šeimos nariams bilietus, kad jie galėtų be rūpesčių atvykti į Lietuvą.
Jis netgi apsvarstė, kur galėtų įdarbinti Vytauto žmoną. Ji – profesionali dizainerė, todėl A.Stankus mano lengvai surasiąs jai darbą.
Į savo kartu su dviem sūnumis valdomą Tauragės industrinį parką verslininkas yra pritraukęs nemažai investicijų. Čia įsikūrė danų, amerikiečių, danų, norvegų ir švedų įmonės. Jis tikisi, kad kuri nors tikrai neatsisakys Lietuvoje šaknis įleisti nusiteikusių žmonių.
