Praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje valstybės skolos ir
BVP santykis euro zonoje, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu,
sumažėjo nuo 92,3 iki 91,6 proc. Visoje Europos Sąjungoje šis
rodiklis sumažėjo nuo 87,7 iki 86,0 proc. Palyginti su 2014 m.
trečiuoju ketvirčiu, valstybės skola euro zonoje sumažėjo nuo 92,3
iki 91,6 proc., visoje ES – nuo 86,9 iki 86,0 proc.
2015 metų trečiąjį ketvirtį didžiausia valstybės skola buvo
registruojama Graikijoje (171,0 proc. BVP), Italijoje (134,6 proc.
BVP) ir Portugalijoje (130,5 proc. BVP), tuo tarpu mažiausia –
Estijoje (9,8 proc. BVP), Liuksemburge (21,3 proc. BVP) bei
Bulgarijoje (26,9 proc. BVP).
Lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valdžios
sektoriaus skola BVP atžvilgiu sumažėjo dvidešimt vienoje ES
narėje, o padidėjo – septyniose. Labiausiai valstybės skolos ir BVP
santykis sumažėjo Airijoje (2,7 proc. punkto – p. p.), Italijoje
(1,4 p.p.) Bulgarijoje (1,3 p.p.), Suomijoje (1,2 p.p.) ir Maltoje
(1,1 p.p.), o labiausiai išaugo – Slovėnijoje (3,3 p.p.),
Graikijoje (2,1 proc.) ir Portugalijoje (1,9 p.p.).
Palyginti su trečiuoju 2014 m. ketvirčiu, valdžios sektoriaus
skola BVP atžvilgiu sumažėjo 15-oje ES narių, padidėjo – trylikoje.
Labiausiai šis rodiklis sumažėjo Airijoje (13,2 p. p.), Graikijoje
(6,6 p. p.), Latvijoje (4,8 p. p.), Danijoje (4,6 p.p.), Maltoje
(4,5 p. p.) ir Vokietijoje (3,5 p.p.), o labiausiai padidėjo –
Slovėnijoje (6,2 p.p.), Austrijoje (4,6 p. p.) ir Kipre (4,1 p. p.).