Sulaukė atlygio – 2,3 milijono eurų
Prieš metus „Baltlanta“ sulaukė džiugios kalėdinės dovanos – 2,3 mln. eurų, kuriuos turėjo atseikėti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Tai buvo atpildas už tai, kad žvejybos įmonė ne vienerius metus buvo nepagrįstai įtarinėjama kėslais neteisėtai užvaldyti ir pasisavinti ES fondų lėšas, skiriamas žuvininkystės verslui plėtoti.
Prieš tai vyko ikiteisminis tyrimas, po to įmonės vadovai juos neteisėta veikla kaltinusių tyrėjų veiksmus ir išvadas skundė teismams. Po beveik penkerius metus trukusio bylinėjimosi maratono Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) konstatavo, kad įtarimai buvo nepagrįsti – „Baltantai“ priteistas solidus žalos atlygis iš valstybės kišenės.
LAT pripažino teisėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas „Baltlantos“ skundas dėl prarastos galimybės gauti ES paramą – įmonei priteistas nuplaukusių investicijų dydžio žalos atlygis.
Kitas ieškinys dėl 580 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią „Baltlanta“, pasak vadovų, patyrė negalėjusi pasinaudojusi ES lėšomis dėl to, kad ŽŪM nesiėmė priemonių, kad parama būtų skirta, atmestas.
Valdininkai elgėsi neatsakingai
ŽŪM veiksmus Aukščiausiasis teismas įvertino kaip neatsakingą, neteisėtą ir nepagrįstą valdymą, nes „Baltlantos“ paraiška ES paramai gauti iš esmės pripažinta tinkama, nebuvo jokių kliūčių ją gauti, išskyrus tai, kad terminai jau seniai baigėsi.
Kol vyko ikiteisminiai tyrimai ir ginčai dėl „Baltlantos“ paraiškos kriterijų tinkamumo, galimos korupcijos, nepaskirtoji 2,3 mln. eurų ES parama atiteko kitiems pareiškėjams.
„Baltlantai“ palankus VAAT sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2015 metų birželio 30-osios, kadangi ŽŪM ir kitos biudžetinės įstaigos neturėjo papildomų lėšų, kad galėtų sumokėti priteistą turtinės žalos atlyginimą.
„Galime tokį sprendimą skųsti arba prašyti, kad žalos atlyginimas būtų atidėtas iki 2016 metų. Ką daryti, tarsimės su teisininkais, Finansų ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra ir Teisingumo ministerija, nes tai yra bendras valstybės reikalas“, – taip LAT nutartį prieš metus komentavo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Institucijos kratėsi prievolės
Vėliau ŽŪM nusprendė kautis iki paskutinio šovinio – VAAT sprendimą apskundė Lietuvos administraciniam teismui, o pastarasis bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Mat ankstesniuose teismų sprendimuose nebuvo konkrečiai nurodytas tiesioginis turtinės žalos kaltininkas, turėjęs atlyginti „Baltlantos“ praradimus dėl vėjais nuplaukusios ES paramos.
“Baltlanta“ galėjo reikalauti žalos atlygio ne tik iš Žemės ūkio ministerijos, bet ir iš ES paramą Lietuvos žvejams skirsčiusios Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA).
Nuostolių kaltininku galėjo būti įvardyta ir klampų, bet neproduktyvų ikiteisminį tyrimą užsukusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuriai tuomet vadovavo Romualdas Boreika.
ŽŪM ir jos kontroliuojamos tarnybos, jau nekalbant apie FNTT, kratėsi atsakomybės ir prievolių įmonei, kurios planus sužlugdė. Per tą laiką „Baltlantos“ savininkai pasikeitė – jais tapo dvi užsienio kapitalo įmonės.
Dovana ar pakiša valstybei?
Naujieji „Baltlantos“ akcininkai nusprendė nesibylinėti su valstybe. Atsisakę beveik garantuoto 2,3 mln. eurų turtinės žalos atlygio, jie atsitvėrė tylos siena – nekomentuoja tokio savo sprendimo.
„Galima atsisakyti ieškinių ir be jokies priežasties. Nežinau akcininkų motyvų – gal jiems nusibodo tuščiai eikvoti laiką, toliau kovoti su valdžios institucijomis, bylinėtis su valstybe“, – mįslingai kalbėjo „Baltlantos“ interesams teismuose atstovavusi klaipėdietė advokatė Ona Gailiuvienė.
Keistokas „Baltantos“ akcininkų sprendimas atsisakyti kišenėn jau beveik įkritusių pinigų vertinamas prieštaringai. Vieniems atrodo, jog tai – kilni žvejų dovana valstybei, o kiti gudriai šypsodamiesi kužda apie kažkokią „pakišą“, kad žvejybos verslas tolimuose vandenyse nestrigų.
Kaip yra iš tikrųjų, niekas nežino. Pastačiusi į kampą valdininkus ir teisėsaugininkus, „Baltanta“ greičiausiai žvelgia į ateitį – kam kautis su valdžios įstaigomis, kurių veiksmai kartais kaip ligonio – tiesiog neprognozuojami ?
Atsidūrė įtarimų šešėlyje
Didžiausios Baltijos regione žvejybos įmonės „Baltlanta“ ir ją valdančios kompanijos „Baltic Atlantic Shiping“ (BAS) savininkai į Valstybinės mokesčių inspekcijos bei FNTT pareigūnų akiratį pateko prieš dešimtmetį.
Įtarta, kad „Baltlanta“ į savo sąnaudas esą nepagrįstai įtraukdavo didžiules pinigų sumas. Ypač didelės lėšos buvo pervedamos į Kanarų salose (Ispanija) registruotos BAS sąskaitas. Vien tik 2002 metais „Baltlanta“ iš BAS įsigijo 142 mln. litų vertės paslaugų. Dar apie 30 mln. litų sumokėta už žvejybos laivų remontą.
Tais laikais pagrindinis „Baltic Atlantic Shiping“ akcininkas, buvęs Lietuvos žvejybos laivyno jūrininkas Konstantinas Kovalis, su savo partneriais Klaipėdoje įsteigė žvejybos verslo grupę „Baltanta“. Tarp jų buvo ir laivų remonto įmonė „Laivitė“.
Klaipėdos uoste veikianti „Baltlanta“ įtarinėta šešėline veikla – sklido kalbos, kad įmonių valdytojai neva manipuliuoja laivų remonto dokumentais, išsisukinėja nuo mokesčių, algas darbuotojams moka vokeliuose.
Užkliuvo ir nudrengtas laivas
„Baltlantą“ prislėgė įtarimai dėl ir Lietuvos žuvininkystės sektoriui skirtų ES paramos lėšų grobstymo – vadovams pareikšti įtarimai, kad jie esą pateikė suklastotus seno žvejybos laivo „Kiras-1“ dokumentus siekdami susišluoti 2,3 mln. eurų vertės išmoką.
ES paramą buvo galima gauti supjausčius į metalo laužą nudrengtą, daugiau kaip 30 metų tarnavusį laivą ir pateikusi įrodymus, kad jis pastaraisiais metais nestovėjo krante, o žvejojo Šiaurės Atlanto platumose.
Ikiteisminį tyrimą pradėję FNTT tyrėjai pasigedo laivo „Kiras-1“ žūklės Mauritanijos ekonominėje zonoje dienynų, kuriuos į ES paramą pretendavusi „Baltlanta“ neva turėjusi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Kaltinimus reiškę pareigūnai teigė, kad „Baltlantos“ direktoriaus pavaduotojas klaipėdietis Aleksandras Savčenka ir kiti darbuotojai BAS akcininko K.Kovalio nurodymu vedžiojo už nosies NMA – pateikę klastotes apie žūklę.
Europos Sąjungos lėšų negrobstė
Į įtarimų voratinklį pateko ir tuometis ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis, kurį prislėgė kaltinimai dėl galimos korupcijos – jis esą padėjęs A.Savčenkai suklastoti 2,3 mln. eurų ES paramos dokumentus.
Po teismų maratono visi kaltinimai dėl „Baltlantos“ savininkų ir jų pavaldinių siekių pasiglemžti žuvininkystės plėtrai skirtas ES lėšas subliūško – visi įtariamieji, apkaltinti sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, išteisinti.
LAT sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo „Baltanta“ įvertino kaip dovaną ir malonią naujieną žmonėms, kuriuos už skvernų ilgai tampė FNTT, nepagrįstai inkriminavus užmačias neteisėtai pasisavinti ES ir valstybės lėšas.
Valstybės biudžetas nenukentės
Sužinojusi apie „Baltlantai“ palankų LAT verdiktą žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė tik apgailestavo, kad už valdininkų klaidas vėl turės atsakyti ne jie patys, o valstybė – kitaip tariant, mokesčių mokėtojai.
„Norėčiau, kad taip nebūtų. Ne pirmą kartą valstybei padaroma didžiulė žala, o atlyginti turi visi. Tai – Nacionalinės mokėjimų agentūros klaida. Kas konkrečiai kaltas, po tiek laiko jau sunku pasakyti“, – aiškino A.Baltraitienė.
Naujiems „Baltlantos“ savininkams atsisakius beveik laimėto verslo nuostolių atlyginimo, V.Baltraitienės vadovaujama ministerija gali triumfuoti – ŽŪM biudžetas ir mokesčių mokėtojų kišenė šį kartą nunukentės.
Po tokio netikėto posūkio „Baltantos“ byloje, regis, išvengs bylos ir pagrindiniai korupcijos burbulo pūtikai – žvejybos įmonę nepagrįstai užsipuolę ir persekioję FNTT bei Generalinės prokuratūros darbuotojai.