Pradeda veikti užstato sistema. Ir nuo šiol prekybos centruose įrengti taromatai priima trijų rūšių pakuotes. Bet tik tas, kurio paženklintos specialiu depozito ženklu ir kurios pažymėtos brūkšniniu kodu. Taromatai, įdėjus pakuotę, suras tą kodą, jį nuskaitys ir atpažins, ar pakuotė dalyvauja užstato sistemoje. Svarbu, kad nei PET buteliai, nei skardinės nebūtų sulamdyti.
Taromato viduje esančios pakuotės bus rūšiuojamos. Jos pateks į skirtingus maišus.
Nepaisant, kokia pakuotės rūšis, žmonės už kiekvieną iš jų susigrąžins 10 euro centų. Taromatas tiesiog atspausdins kvitą, kurį parduotuvės kasoje bus galima iškeisti į grynuosius arba atsiskaityti už prekes.
Šiukšlynuose – 400 mln. pakuočių
Naujoji sistema vertė persitvarkyti ir aludarius, ir gaiviųjų gėrimų gamintojus. Jie į rinką išleido naujas pakuotes.
Užtat dabar gėrimų gamintojai įsitikinę, kad nuo vasario 1 d. pradėsianti veikti užstato sistema visiškai išspręs taršos gėrimų pakuotėmis problemą.
Lietuvoje iki šiol buvo perdirbama ir tinkamai sutvarkoma tik trečdalis plastiko (PET), stiklinių ir metalinių pakuočių iš visų 600 milijonų, parduodamų per metus. Likę du trečdaliai nusėsdavo sąvartynuose, miškuose ir pamiškėse. Pasak „Švyturio-Utenos alaus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, nepaisant to, kad bendrovei pakuočių keitimas kainuos per 200 tūkst. eurų , jis tai vertina kaip investiciją į ekologiją.
Pernai Vien ši alaus darykla į rinką išleido beveik 3600 tonų įvairių rūšių pakuočių: stiklinių, PET ir metalinių.
Aplinkos ministerija, nustatydama pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo tvarką, yra įpareigojusi gamintojus ir importuotojus sutvarkyti 70 proc. stiklinių, 32 proc. PET ir 54 proc. metalinių pakuočių, išleistų Lietuvos rinkai.
Pasak R. Viršilo, pernai bendrovė, laikydamasi ministerijos nustatytų normatyvų, įvykdė pakuotės sutvarkymo užduotis, o apyvartinių stiklo butelių surinko 85 proc. viso išleisto kiekio – daugiau, nei numato įstatymai. Tačiau likę 2 000 t pakuočių turbūt atsidūrė sąvartynuose arba, kas blogiausia, – gamtoje.
„Lietuvoje atliekų rūšiavimas yra vangus. Į šalies sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų atliekų, tarp jų – ir įvairių rūšių gėrimų pakuočių. Tikime, kad netrukus pradėsianti veikti užstato sistema paskatins gyventojus aktyviau rūšiuoti stiklines, PET ir metalines gėrimų pakuotes. Mūsų prognozėmis, artimiausiais metais Lietuvos miškuose ir pamiškėse nebeliks išmestų tuščių butelių ir skardinių, visos jos keliaus į taromatus“, – sakė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius.
Reikia ir pereinamojo laiko
Pasak aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Trečioko, teisės aktai buvo įpareigoję, kad ši sistema turi pradėti veikti vasario 1 dieną. Ir tai jau vyksta.
„Kol kas per užstato sistemą ketinama grąžinti perdirbti apie 50 proc., o iki 2020-ųjų -- ir 90 proc. visų atliekų, susikaupiančių nuo gėrimų“, – prognozavo ministras.
Pinigų nebeišmes Anot Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, Lietuva – vienuolika valstybė iš ES šalių, kuri įvedė taromatų sistemą. Ją turi ir švedai, suomiai, estai, vokiečiai.
“Dabar, sniegui ištirpus, atsivėrė gamtos žaizdos – matom, kokios baisybės vyksta paežerėse. Jos nuklotos skardinėmis ir kitokiomis šiukšlėmis. Kol nėra to 10 centų užstato, niekam nerūpi ta ekologija.
ES mus bara, kad labai daug į sąvartynus išgabename atliekų. Bet ar lietuviams dabar bus ta taromatų sistema priimtina? Ko gero, taip. Nes visi mylime gamtą, o dar labiau – pinigus. Kai sistema pradės veikti ne tik miestuose, bet ir kaimuose, žmonės taip lengvai 10 centų neišmes į šiukšlyną“, – sakė A.Salamakinas.
Ar pavyks apgauti?
Bet ar taromatai yra tokie gudrūs, kad jų nebūtų įmanoma apgauti? O gal pavyktų, nuskaičius kodą, PET butelį išsitraukti atgal?
Pasak A.Salamakino, to padaryti nepavyks. „Kaišiok butelį nekaišiojęs. Kol taromatas taros nepasvers, jis neišmuš čekio.Tad ir žmogus, neįmetęs to butelio į taromatą, pinigų negaus“, – sakė A.Salamakinas.
Taromatų dar daugės
Pasak Gintaro Varno, užstato sistemos generalinio direktoriaus, sistema naudotis – paprasta.
“Lietuvoje jau dešimt metų veikia užstato sistema, tik ji pasipildo PET pakuotėmis, skardinėmis ir stikline tara. Iki šiol per metus buvo surenkama 100 mln. pakuočių. O dabar sistema pasipildo 600 milijonų pakuočių“, – sakė G.Varnas.
Jo teigimu, taromatai suteikia galimybę greičiau priduoti tarą, o kartu dar ir surūšiuoja ir supresuoja pakuotes.
“Vartotojai turi žinoti, kad yra numatytas 3 mėn. laikotarpis. Kol kas dar bus parduodami gėrimai ir senose pakuotėse. Bet nuo šiol gamintojai prekes – gėrimus – jau tieks naujose pakuotėse“, – sakė G.Varnas.
Šiuo metu prekybos centruose jau yra pastatyta 450 taromatų. Iki balandžio jų bus apie 1000. Planuojama, kad taromatų sistema padės surinkti apie 90 proc. visų pakuočių, su gaiviaisiais gėrimai, alumi ar kitais gėralais patenkančių į rinką. Sumontuota yra ir įranga, kuri paruoš pakuotes perdirbti.
