Jis – vienas iš trijų Lietuvos verslininkų, kurie už rėmimo tradicijų puoselėjimą šįmet kultūros ministro Šarūno Biručio buvo apdovanoti garbingu Metų mecenato garbės ženklu.
Kiti du apdovanojimai atiteko draudimo bendrovės BTA vadovui Tadeušui Podvorskiui ir vilniečiui verslininkui Gediminui Kuprevičiui.
Ateitis – lyg loterija
Apdovanojimų vakarą kiek aptemdė nedidelis incidentas: įskilo svečiams grojusios M.K.Čiurlionio mokyklos auklėtinės Gretos Maknickaitės smuikas. Instrumentą jai padėjo įsigyti fondas „Gerasis ruonis“, kurio įkūrėjas – G.Kuprevičius.
Nors jo paties vakare nebuvo, išsyk net keli žmonės pasisiūlė padengti smuiko taisymo išlaidas. Mat ašaros jaunosios muzikantės akyse bylojo, koks svarbus jai šis instrumentas.
Jaunųjų menininkų rėmimas – sritis, kurioje mecenatai labiausiai rizikuoja. Ar pasiteisins investicijos? Ar paremti gabūs vaikai taps iškiliais muzikantais ar solistais? To beveik neįmanoma atspėti.
Antai G.Maknickaitės šeimoje iš šešių vaikų muzikuoja net penki.
Vyriausias iš penkių merginos brolių Ignas Maknickas yra daugybės prestižinių tarptautinių jaunųjų pianistų konkursų nugalėtojas ir prizininkas. Jį taip pat parėmė „Gerasis ruonis“.
Fondo įkūrėjams dėkojo ir jaunajai smuikininkei fortepijonu akompanavusi žinoma muzikė bei pedagogė Sigutė Gražinienė. Jos šeimoje taip pat yra keli muzikantai, gavę šio fondo paramą.
Tarp jų – ir jos dukra, muzikos kritikų pavadinta „švytinčia batuta iš Lietuvos“ Mirga Gražinytė. Šįmet trisdešimtąjį gimtadienį švęsianti muzikė jau diriguoja žymiausiems pasaulio orkestrams Europoje ir JAV.
„Jauni žmonės dažnai negali parodyti, kad yra verti paramos. Kad pelnytų pripažinimą, jie turi išvykti į tarptautinius konkursus. O tam būtinas pradinis kapitalas.
Pasitikėjimas ir tikėjimas daro stebuklus, o vieną dieną paaiškėja, kad tikrai buvo verta“, – aiškino S.Gražinienė.
Visi pasijuto rėmėjais
Pinigus, skirtus gabiems vaikams ar bibliotekoms, žmonės dažniau įvertina kaip reikšmingą paramą kultūrai.
Kas kita – muziejuose vykstančių parodų draudimas. Juk jei eksponatai nesunaikinami, rėmėjui lyg ir nereikia nieko mokėti?
Draudimo bendrovės BTA vadovo T.Podvorskio nuomone, tiesa šiek tiek kitokia. Pavyzdžiui, eksponatus tenka savo lėšomis perdrausti užsienio kompanijose. Be to, draudimo sutartyse numatyta, kad įmokos padengiamos iš įmonės pelno, todėl mažėja akcininkų uždarbis.
Paklaustas, kodėl bendrovė tiek metų remia Valdovų rūmus ir Lietuvos dailės muziejų, jei reklama neatperka išleistų lėšų, T.Podvorskis tik nusišypsojo.
Pasirodo, ir jam buvo iškilęs toks klausimas.
„Kai mes remiame parodas, tai gerokai daugiau mūsų darbuotojų apsilanko jose. Pastebėjome, kad jų požiūris į gyvenimą ir į darbdavį pradėjo keistis.
Įmonės darbuotojai pasijuto mecenatais. Tai padeda žmonėms geriau jaustis, didina savivertę“, – „Lietuvos rytui“ sakė T.Podvorskis. Jo įsitikinimu, sėkmingai veikianti įmonė visuomet privalo ką nors duoti visuomenei, būti socialiai atsakinga.
Sportas nekliudo kultūrai
Nekilnojamojo turto srityje dirbantis verslininkas R.Cibauskas jau seniai garsėja kaip krepšinio aistruolis ir rėmėjas. Jis yra ir Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys.
Kai jam buvo įteiktas Metų mecenato ženklas, kolegos verslininkai apipylė klausimais – gal dabar rems tik kultūrą? Tačiau krepšinio vyras tikrai nežada užleisti.
„Kai matau, kad galiu padėti kritiniu laikotarpiu, dažniausiai tai ir padarau. Prieš penketą metų sužinojau, kad ilgą tradiciją turinti Ievos Simonaitytės premija gali sunykti, nes rengėjai neberanda jai lėšų.
Pasisiūliau padėti ir nesigailiu. Sutikau žmonių, kurie tapo gerais mano bičiuliais. Šiandien jie net į Vilnių atvažiavo manęs pasveikinti, nors galėjo tai padaryti ir Klaipėdoje“, – apie savo paramą Klaipėdos bibliotekoms pasakojo R.Cibauskas.
Anot jo, kultūros rėmimas daug laiko verslui skiriančio žmogaus gyvenimui suteikia naują prieskonį – bendraudamas su įvairių kultūros sričių profesionalais jis gerokai patobulėjo.
Pavyzdžiui, rūpindamasis Klaipėdos muzikiniu teatru verslininkas susipažino su Violeta Urmanavičiūte, apsilankė daugelyje svarbiausių Europos operos teatrų.
„Sportas – tai daugiau emocijos. Pergalė ar pralaimėjimas labiausiai veikia tuo momentu, tačiau ateina ir praeina.
O kultūra – giluminis, pastovesnis dalykas. Ji paveikia kitus tavo asmenybės sluoksnius, turi kitokį atspalvį.
Bendraudamas su menininkais pajutau, kad ir pats gerokai patobulėjau, išgirdau, perskaičiau ir pamačiau daug naujų dalykų“, – sakė rėmėjas iš uostamiesčio.
Sutuoktinė nepriekaištauja
Verslininko žmona Reda neprieštarauja, kad dalis jo uždirbtų lėšų atitenka kultūrai.
Jos manymu, kultūra, menas ir sportas – tai tie kertiniai akmenys, ant kurių statoma valstybės ateitis: „Jei turi pakankamai pinigų, vadinasi, likimas tau labai daug davė. O tu turi tuo pasidalyti, padėti kitiems.“
Pasak R.Cibausko, kultūros rėmimas neatsiperka taip greitai, kaip sporto renginių, todėl ta veikla gerokai sąmoningesnė, parodanti ir paties rėmėjo brandą.
