Laikraštis pastebi, kad planus įvesti apribojimus atsiskaitymams grynaisiais palaiko Sario ir Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinių žemių vyriausybės. Tokią iniciatyvą remia ir Vokietijos socialdemokratų partija, kurios atstovai laikosi nuomonės, esą žmonės negali turėti „suprantamo teisėto“ pagrindo mokėti už ką nors daugiau nei 5 tūkst. eurų grynaisiais.
Pagrindinė priežastis, lėmusi svarstyti tokią galimybę, yra kova su tarptautinio terorizmo finansavimu, įskaitant ir grupuotės „Islamo valstybės“ (IS) finansavimą per Vakarų šalyse esančius šalinininkus.
Po teroro išpuolių Paryžiuje 2015 metų lapkritį pasaulis tapo kitoks, teigiama šalies Finansų ministerijos siūlomų naujovių pagrindimo dokumente. Grynieji pinigai yra svarbi teroristų finansavimo priemonė.
Kitose Europos šalyse jau seniai galioja apribojimai finansinėms operacijoms grynaisiais, bet bendrų taisyklių iki šiol nėra. Vokietijos finansų ministerija siekia, kad visoje Europoje būtų laikomasi bendros pozicijos šiuo klausimu, bet yra pasirengusi įvesti limitą ir viena.
Ministerijos planai jau sulaukė kritikos iš prekybos atstovų pusės, konkrečiai – iš naudotų automobilių, baldų bei prabangos prekių pardavėjų, taip pat juvelyrų. Prieš tokį siūlymą pasisakė ir žmogaus teisių gynėjai.
„Tie, kurie pradeda diskusijas apie apmokėjimo grynaisiais limitą arba apie visišką grynųjų atšaukimą, neturėtų pamiršti apie tokių žingsnių padarinius vartotojams“, – pareiškė Federalinio vartotojų apsaugos bendrijų susivienijimo atstovas Klausas Mulleris.
Jeigu žmonės atsiskaito internetu, šie mokėjimai palieka mokėtojo asmeninių duomenų pėdsakų, kuriuos tretieji asmenys komerciniais tikslais gali pasinaudoti. „Atsiskaitymai grynaisiais apsaugo vartotojo duomenis, jais negalima rizikuoti“, – sakė K. Mulleris.
