Laikraštis pastebi, kad planus įvesti apribojimus
atsiskaitymams grynaisiais palaiko Sario ir Šiaurės
Reino-Vestfalijos federalinių žemių vyriausybės. Tokią iniciatyvą
remia ir Vokietijos socialdemokratų partija, kurios atstovai
laikosi nuomonės, esą žmonės negali turėti „suprantamo teisėto“
pagrindo mokėti už ką nors daugiau nei 5 tūkst. eurų grynaisiais.
Pagrindinė priežastis, lėmusi svarstyti tokią galimybę, yra
kova su tarptautinio terorizmo finansavimu, įskaitant ir grupuotės
„Islamo valstybės“ (IS) finansavimą per Vakarų šalyse esančius
šalinininkus.
Po teroro išpuolių Paryžiuje 2015 metų lapkritį pasaulis tapo
kitoks, teigiama šalies Finansų ministerijos siūlomų naujovių
pagrindimo dokumente. Grynieji pinigai yra svarbi teroristų
finansavimo priemonė.
Kitose Europos šalyse jau seniai galioja apribojimai
finansinėms operacijoms grynaisiais, bet bendrų taisyklių iki šiol
nėra. Vokietijos finansų ministerija siekia, kad visoje Europoje
būtų laikomasi bendros pozicijos šiuo klausimu, bet yra pasirengusi
įvesti limitą ir viena.
Ministerijos planai jau sulaukė kritikos iš prekybos atstovų
pusės, konkrečiai – iš naudotų automobilių, baldų bei prabangos
prekių pardavėjų, taip pat juvelyrų. Prieš tokį siūlymą pasisakė ir
žmogaus teisių gynėjai.
„Tie, kurie pradeda diskusijas apie apmokėjimo grynaisiais
limitą arba apie visišką grynųjų atšaukimą, neturėtų pamiršti apie
tokių žingsnių padarinius vartotojams“, – pareiškė Federalinio
vartotojų apsaugos bendrijų susivienijimo atstovas Klausas Mulleris.
Jeigu žmonės atsiskaito internetu, šie mokėjimai palieka
mokėtojo asmeninių duomenų pėdsakų, kuriuos tretieji asmenys
komerciniais tikslais gali pasinaudoti. „Atsiskaitymai grynaisiais
apsaugo vartotojo duomenis, jais negalima rizikuoti“, – sakė K.
Mulleris.