Nuo 2015 metų rugpjūčio privačių namų ir nedidelių daugiabučių gyventojams išdalyta 22 tūkst. atliekų rūšiavimo konteinerių komplektų. Į kiekvieną valdą ar jos dalį buvo pristatyta po du konteinerius: vienas skirtas stiklui, kitas – popieriui, metalui ir plastikui.
1 258 valdų savininkai atsisakė pasirašyti sutartis. Jei nepersigalvos iki kovo 1 dienos, kai įsigalios naujos komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, jiems už paslaugas teks mokėti tris kartus daugiau.
Tačiau ir finansinė nauda neatbaido kietakakčių, nuo seno įpratusių viską mesti į vieną krūvą. „Laikinosios sostinės“ korespondentai apsilankė privačių namų kvartaluose ir išgirdo argumentų „už“ ir „prieš“.
Konteineriai – nameliuose
„Man teko lankytis Švedijoje. Šioje šalyje nėra privataus namo arba daugiabučio valdos, kurioje nebūtų rūšiuojamos šiukšlės. Jei skandinavui pasakytum, kad neverta tuo užsiimti, jis išplėstų akis iš nuostabos“, – tvirtino Žaliakalnio kvartale, Gėlių rato gatvėje, įsikūrusi menininkė Inga Švedienė.
Moteris su savo šeimos nariais apsidžiaugė, kai į jų kiemą buvo pristatyti du konteineriai: stiklui – mažesnis, 120 litrų talpos, o popieriui, metalui ir plastmasei – konteineris, į kurį telpa 240 litrų atliekų.
„Seniai norėjau rūšiuoti atliekas, bet nebuvo tokios galimybės. Dabar su malonumu jas atskiriu – reikia tausoti aplinką.
Švedijoje konteineriai visiškai negadina vaizdo. Pavyzdžiui, prie daugiabučių jie laikomi nedideliuose dailiuose nameliuose“, – pasakojo I.Švedienė.
Pasak kaunietės, rūšiavimo priešininkų skaičius pamažu tirps. Tačiau kol polinkis neskirstyti atliekų taps retenybe, prabėgs 10, o gal ir daugiau metų.
Naujoves sutiko palankiai
V.Kudirkos alėjoje gyvenantis 32 metų verslininkas Donatas Bagdonas nedvejojo, prieš kelis mėnesius sužinojęs apie galimybę naudotis dviem konteineriais vietoj vieno.
Nesvarstė ir kiti gyventojai, įsikūrę šiame trijų butų name – visi iš karto noriai sutiko naudotis naujais konteineriais.
D.Bagdonas šyptelėjo, išgirdęs vieną dažniausių rūšiavimo priešininkų argumentų – esą papildomas konteineris sumažins kiemo plotą, bus negražus vaizdas.
„Mūsų kiemas nėra ypač erdvus, bet viską pavyko talpiai sudėlioti. Konteineriai kažin ar užima kvadratinį metrą, o ar pagalvojama, kokius papildomus plotus šiukšlės užima sąvartynuose, kai jos nėra rūšiuojamos?
Nenoras rūšiuoti atliekų parodo, jog kai kurie žmonės dar yra paveikti sovietmečio laikų, kai atliekos nebūdavo skirstomos. Reikia šviesti visuomenę, nes dalis žmonių dar nesuvokia rūšiavimo naudos“, – tvirtino verslininkas.
Anot D.Bagdono, svarbiausia, kad šiukšlių vežėjai iš tikrųjų jas rūšiuotų, o ne sumestų bendrai į sąvartynus.
Skeptikų vis dar netrūksta
Dzūkų gatvėje esančio šešių butų namo komendantas Mykolas Strazdas ir jo kaimynai nelaukė, kol pasibels konteinerius siūlantys „Kauno švaros“ atstovai – gyventojai sukvietė susirinkimą ir nutarė patys kreiptis į savivaldybės bendrovę dėl konteinerių išdavimo.
Tiesa, entuziazmu trykšta ne visi šio namo gyventojai – antrame aukšte įsikūręs Kazimieras Kunickas skeptiškai atsiliepė apie rūšiavimą.
Anot jo, kiemas ir taip siauras, o konteineriai esą užims daug vietos. Be to, kai kurie gyventojai gali mėtyti šiukšles į svetimus konteinerius, kad jų pačių konteineriuose būtų mažiau atliekų.
Dar vienas skeptiko argumentas – iki šaligatvio, kur konteinerius paima „Kauno švara“, reikės nuvežti jau ne 6, o 12 konteinerių.
„Daugelis žmonių skuba į darbus arba yra silpnos sveikatos, o čia dar reikėtų papildomai išvaryti konteinerius“, – dėstė K.Kunickas.
Anot Žaliakalnio seniūno Broniaus Girdausko, rūšiavimo konteinerių kratosi ir kai kurie šlaituose gyvenantys žmonės. Jiems konteinerius pristatyti iš savo valdų iki šaligatvių gerokai sunkiau nei tiems, kurie įsikūrę ant lygios žemės – ypač žiemą. Tokių valdų yra Širvintų 2-ajame take, Valkininkų, Liškiavos ir daugelyje kitų gatvių.
Konteinerių atsisako dėl pernelyg mažų kiemų
Radeta Savickienė
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja
„140 litrų talpos konteinerį naudojantys ir atliekas rūšiuojantys kauniečiai per metus už jų išvežimą mokės apie 44 eurus 16 centų, jei išvežama du kartus per mėnesį. Tiems, kurie nerūšiuos atliekų, reikės mokėti brangiau – 132,48 eurus.
Atitinkami kainų skirtumai susidarys ir naudojant 240 litrų talpos konteinerį (75,72 ir 227,16 eurų).
Konteineriai nemokamai gyventojams bus pristatomi iki kovo 1 dienos, vėliau jiems patiems reikės atvažiuoti į „Kauno švarą“ pasiimti.
Paprastai gyventojai atsisako priimti konteinerius motyvuodami, kad neturi kur jų laikyti. Jie tiesiai taip ir pasako.
Atliekų rūšiavimo konteineriai dalijami tiems, kurie yra sudarę individualias sutartis (t.y. turi individualius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius) dėl komunalinių atliekų išvežimo.
Tai – ne tik nuosavų namų, bet ir jų dalių, nedidelių daugiabučių savininkai.
Šie atliekų turėtojai turi galimybę parašyti prašymą visų butų savininkų vardu (privalo visi savininkai pasirašyti) ir nurodyti, kiek jų namui (3–6 butų) reikia rūšiavimo konteinerių komplektų.“