Autotransportas su įvairiais kroviniais prie pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje esančios TJP teritorijos pradėjo kauptis prieš keliais savaites. Šiandien nuo perkėlos iki pat Malkų įlankos driekėsi bemaž pustrečio kilometro ilgio krovininių automobilių su puspriekabėmis virtinė.
Perkėlos prieigose įstrigo Rusijos vairuotojai, gabenantys tranzito krovinius į Vakarų Europos šalis. Kai kurie jų eilėje prie TJP teritorijos kankinasi nuo antradienio. Kartą per dieną krovinius į Kylį plukdantys Danijos bendrovės „DFDS Seaways“ keltai neįstengia susidoroti su tokiu krovinių antplūdžiu.
Eilėje įstrigę Rusijos piliečiai verčiasi kaip kas išmano. Geriau tiems, kurie jau įvažiavę TJP teritoriją gali pasinaudoti keltų keleiviams čia sukurta infrastruktūra – tualetais, prausyklomis. O kiti vairuotojai už TJP vartų priversti gyventi kaip spartiečiai – lauko sąlygomis.
Prie Tarptautinės jūrų perkėlos nuolat zuja iš miesto atvažiavę taksi automobiliai. Jų paslaugomis pasinaudoję vairuotojai atsigabena maisto produktų iš prekybos centrų BIG, „Rimi“, „Maxima“.
„Lietuviškos kainos euro zonoje mums neįkandamos, galime įsigyti tik pigiausių maisto produktų. Nežinia, kiek dar reikės laukti – autotransporto kolona juda vėžlio žingsniu“, – guodėsi eilėje įstrigę rusai.
Kai kurie Rusijos vairuotojai, taupydami eurus, nuo perkėlos vartų pėdina kelis kilometrus iki artimiausio prekybos centro BIG ir su maisto produktais pėsčiomis grįžta atgal.
„Perkėla nepritaikyta tokiam autotransporto antplūdžiui. Niekuo negalime padėti vairuotojams už vartų. Jais rūpintis – miesto gatves prižiūrinčios savivaldybės pareiga“, – kalbėjo TJP direktorius Vaclovas Grigalauskas.
TJP teritorijoje šiuo metų stovi apie 150 „DFDS Seaways“ keltų laukiančių treilerių. Dar apie 300 automobilių su pakrautais treileriais – eilėje už perkėlos vartų.
Tiek autotransporto prie perkėlos jau seniai regėjęs V.Grigalauskas nežino, kada eilė išsisklaidys: „Maršrutu Klaipėda-Kylis plaukiančių „DFDS Seaways“ keltų reisų nepadaugėjo. Jeigu viskas ir toliau taip judės, nebus daugiau reisų į Vokietiją, sankaupos kažin ar išnyks ir po kelių savaičių“.
Panašios spūstys ir Kylio uoste – tenykštės jūrų perkėlos teritorijoje irgi susitelkė šimtai Rusijos autotransporto priemonių su kroviniais. Ten vairuotojai laukia tų pačių „DFDS Seaways“ keltų į Klaipėdą.
Krovinius į Rytų bei Vakarų Europos šalis gabenantys Rusijos vežėjai užplūdo ir kitus rytinės Baltijos pakrantės uostus – visur nusidriekusios didžiulės autotransporto eilės.
„DFDS Seaways“ Komunikacijų ir viešųjų ryšių Baltijos regionui vadovas Vaidas Klumbys irgi neprognozuoja, kada autotransporto eilė išsisklaidys: “Kylio krypties keltai apkrauti šimtu procentų, naujų užsakymų nepriimame. Ketvirtadienį bus daugiau vietos – galėsime priimti iki 60 autotransporto priemonių“.
Kol kas į keltus įvažiuoja vos keturi-penki vilkikai su kroviniais. „DFDS Seaways“ atstovai siūlo naudoti kita Švedijos krypties laivybos linija Klaipėda-Karlshamnas, tačiau ir ten – ne pyragai. Keltai viso autotransporto nesutalpintų.
Kol kas tik keliasdešimt vilkikų išplukdyta į Karlshamną, o kiti laukia, kada galės patekti į Kylio krypties keltus. Prekes į Vakarų Europą gabenantys Rusijos vežėjai nenori naudotis „DFDS Seaways“ keltų linija į Švediją, nes tada kelionė pabrangsta – papildomai reikia mokėti už važiavimą tiltais per Danijos sąsiaurius.
Automobiliai su treileriais rytinės Baltijos pakrantės uostuose ėmė kauptis po to, kai Rusijos ir Lenkijos susisiekimo ministerijų atstovams nepavyko susitarti dėl abiem pusėms priimtinų krovinių gabenimo sausumos keliais sąlygų, naujų leidimų skaičiaus.
„Lenkijai uždarius kelius Rusijos vežėjams, tą patį padarė ir Maskva. Tada vežėjai pasuko į uostus, bet ratinį autotransportą su kroviniais per Baltijos jūrą plukdantys keltai nesusidoroja su tokiais srautais“, – kalbėjo V.Grigalauskas.
Pernai Rusijos vežėjams išduota apie 45 tūkst. leidimų gabenti krovinius per Lenkijos teritoriją į Vakarų Europą. Rusija lenkams buvo išdavusi 90 tūkst. leidimų vežti krovinius savo sausumos keliais.
Klaipėdoje įstrigę vairuotojai kalba, kad abi šalys nesusitaria ir dėl leidimų kainų – ginčai įsiplieskė po to, kai Rusija, siekdama subalansuoti biudžetą, autotransporto įmonėms padidino krovinių gabenimo vidaus keliais tarifus.