Žmones susitraukusios pajamos visur slegia vienodai, ar tai būtų Lietuva, ar – Rusija. Tačiau mūsų šalyje skurdas dar neverčia mėsos ar pieno perdirbimo įmonių mažinti gamybos apsukų. O Rusijoje tai jau vyksta.
Naujienų agentūra „NEWSru“ pateikia „Nezavisimaja gazeta“ laikraščio publikaciją. Joje rašoma, kad pastaruoju metu Rusijoje smarkiai sumažėjo mėsos, pieno bei žuvies produktų vartojimas. Užuot pirkę vertingus maisto produktus, rusai priversti iš parduotuvių namo grįžti nešini makaronais, kruopomis, bulvėmis bei kiaušiniais.
Vietoj kokybiškos mėsos jie priversti pirkti kiaulių galvas, ausis, kojas, ir virti iš jų šaltieną. Visi šie produktai gal ir sotūs, bet jų anaiptol neužtenka, kad mityba būtų visavertė – tokia, kokią rekomenduoja gydytojai.
Tokius prekių pokyčius vartotojų krepšiuose užfiksavo holdingas „Romir“, išstudijavęs maždaug 10 tūkst. pirkėjų pirkinių kvitus.
Mažiau beperka pusfabrikačių
Per pastaruosius porą metų maisto produktų importas Rusijoje susitraukė maždaug perpus. Nors kai kurių rusiškų produktų gamyba ir didėja, tai vyksta labai lėtai. Tad ne iš gero gyvenimo rusai vietoj mėsos perka kruopas ar makaronus.
Per 2015-uosius, palyginti su 2014-aisiais, mėsa pabrango 15 proc. Pakilusios kainos jos suvartojimą sumenkino maždaug 2,5 proc. Visa bėda, kad, pagal Rusijos „standartus“, mėsa – tai ir gyvulių subproduktai.
Daug smarkiau per praėjusius metus Rusijoje susitraukė žuvies ir kitų jūros produktų vartojimas – maždaug 12,2 proc.
Prekyba šaldytas pusfabrikačiais sumažėjo 11,3 proc.
Būtent visi šie produktai sudaro didžiausią dalį importuojamos produkcijos. Jų kainos augo kartu, kaip ir valiutų kursas: kuo labiau nuvertėjo rublis, tuo labiau kilo šių maisto prekių kainos, tuo dažniau žmonės jų apskritai atsižadėjo.
Dar vienas produktas, kurį rusai labai mėgsta ir kurio vis dėlto pradėjo mažiau valgyti – tai kietieji fermentiniai sūriai. Jų vartojimas per praėjusius metus sumenko dešimtadaliu.
Tačiau žmonės tuo pačiu metu pradėjo gausiau pirkti gerokai pigesnius pieno gaminius – minkštuosius ir lydytus sūrius. Šių gaminių pardavimas paaugo 12 proc.
Gausiau valgo kruopų ir kopūstų Nepaisant to, kad bakalėjos prekės bei kiaušiniai per 2015-uosius šiek tiek pabrango, rusai vis daugiau pradėjo jų pirkti. Kiaušinių pardavimas padidėjo 3 procentais, kruopų, makaronų bei miltų – 6 proc.
Rusai taupo, nusisukdami ir nuo kai kurių vaisių bei daržovių lentynų, pavyzdžiui, pomidorų suvartojimas sumenko 10 proc.
Užtat, „Romir“ duomenimis, gausiau perkama pigiausių daržovių – kopūstų, burokėlių bei bulvių.
Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, 2016-ųjų sausį, palyginti su 2015-ųjų sausiu, infliacija pasiekė 9,2 proc.
O pastarųjų poros metų statistikos duomenys liudija, kad maisto produktai Rusijoje pabrango net 30 proc.
Neišvengiamai visa tai verčia žmones spausti rublį prie rublio. Tad nebegali būti nė kalbų apie tai, kad maisto produktų racionas atitinka tą, kokį rekomenduoja medikai.
Juoba kad ir anksčiau, kai rublis nebuvo taip smarkiai nuvertėjęs, bet Rusija jau buvo paskelbusi embargą, jos gyventojai negalėjo įsigyti daugybės produktų, kuriuos valgyti kasdien pataria medikai.
Rekomendacijos – tik popieriuje
Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad mėsos ir jos produktų žmogus per metus turi suvalgyti 70-75 kilogramus, žuvies – apie 18—22 kilogramus, pieno ir jo produktų – 320-340 kilogramų.
Daržovių (bulvės – nesiskaito) žmogui rekomenduojama per metus sukramtyti 120-140 kilogramų, vaisių ir uogų – apie 100 kilogramų.
Vietoj fermentinių sūrių – lydyti
„Rosstat“ duomenimis, rusų maisto racione seniai stinga pieno bei jo produktų, vaisių bei daržovių.
Pavyzdžiui, 2014-aisiais vienam gyventojui teko 244 kg pieno, daržovių – 111 kg, vaisių ir uogų – 64 kg. Laimei, rusai bent jau tebevalgo mėsą bei žuvį, ir šių produktų vidutinis suvartojimas smarkiai nenukrypo nuo normos. Visa bėda, kad „Rosstat“ statistikos duomenimis, „mėsa“ yra laikomi ir gyvulių subproduktai bei taukai. Vienai „dūšelei“ šių produktų per metus tenka apie 74 kilogramus.
Subroduktai – tai ir paskerstų gyvulių galvos (liežuviai, aišku, būna išpjauti), ausys, kanopos, kiaulių uodegytės, plaučiai, trachėja ir kitokie „delikatesai“.
Parengė Audrė Srėbalienė
