Toks vynas tinkamas nebent sovietmečio besiilgintiems vartotojams, bet ne tikriems gurmanams. Tokį nuosprendį vyno specialistai Gruzijos vyndariams skelbė ne sykį.
Tai nebuvo iš piršto laužta, nes stambiosios daryklos iš tiesų gamino ir net tebegamina abejotinos kokybės produktus. Užtat smulkieji šios šalies vyndariai kaip įmanydami stengiasi keisti neigiamas vartotojų nuostatas.
Skurdina sumenkęs rublis
Daugiau nei pusę vyno 2013–2014 metais gruzinai išgabendavo į Rusiją. Bet pernai ten paklausa sumenko perpus, todėl Gruzijos gamintojai ieško prekybos nišų Vakarų Europoje bei kitose pasaulio valstybėse.
„Praėję metai vyndariams nebuvo lengvi. Prekyba su Rusija ir Ukraina merdi. Nors dvigubai išaugo eksportas į Kiniją, kol kas tai neišlygino svarstyklių“, – neslėpė Vokietijoje gruzinišką vyną platinančios bendrovės „Weingut Georgien“ direktorius Aleksandras Bučašvilis.
Jo teigimu, prekybai su Rusija koją šįsyk pakišo ne politinės, bet ekonominės priežastys – infliacija ir smukusi rublio vertė.
„Tuo metu, kai Rusija Gruzijos vynui buvo paskelbusi embargą, gyvavo reeksportas. Ir šie gėrimai į Rusiją patekdavo per Ukrainą.
Kas iš to, kad dabar galima tiekti tiesiai į Maskvą? Nukritus rublio vertei mūsų vynas tapo toks brangus, kad rusai jo tiesiog nebeįperka“, – sakė A.Bučašvilis.
Taiso prastą įvaizdį
Anot A.Bučašvilio, nors šiuo metu gruziniško vyno kokybė daug geresnė nei prieš porą dešimtmečių, susigrąžinti gerą vardą nėra lengva.
Anaiptol ne visas vynas šioje šalyje gaminamas natūralios fermentacijos būdu. O dirbtinai paspartinus rauginimo procesą neišvengiamai prastėja kokybė.
„Baigiantis sovietmečiui iš mūsų vyno tebuvo likęs žodis „gruziniškas“. Gamintojams rūpėjo kiekybė, o ne kokybė. Jie spaudė sultis net iš neprinokusių vynuogių.
Ir vėliau didžiosios Gruzijos vyno daryklos tiekė prastą vyną, supilstytą į prastus butelius.
Užtat mažieji vyndariai pastaruoju metu nemažai investavo. Jie išmoko ir naujų technologijų, ir rinkodaros“, – kalbėjo A.Bučašvilis.
„Pavyzdžiui, Konstantino Gotsadzės šeima 2013-aisiais pagamino vos 2 tūkst. butelių „Babaneuri“ vyno. Užtat kiekvieno butelio kaina siekia 25 eurus.
Iš viso šie vyno namai gamina 4 rūšių vyną – iki 10 tūkst. butelių per sezoną. Jie atsiduria ant Vokietijos, Kanados ar Amerikos vyno gurmanų stalo“, – pasakojo vyno pardavėjas.
Geras vynas nepigus
Europoje Gruzijos vyndariams kyla nemažai sunkumų. Anaiptol ne visas vynas, vadinamas gruzinišku, tikrai toks ir yra. Net jei jis išties iš Gruzijos atgabenamas į šalį statinėse, bet po to išpilstomas į butelius, jo kokybė labai suprastėja.
„Geras gruziniškas vynas negali parduotuvėje kainuoti tik 7 eurus. Juk vien prekybos antkainis siekia 20 proc., o kur dar akcizas, tiekimo išlaidos?
Tikro vyno butelio be 10 eurų neįmanoma nusipirkti“, – sakė įmonės „Geohaus“ atstovas Zviadas Arabidzė.
Šiuo metu jis gyvena Vokietijoje, bet iki tol 12 metų praleido Šveicarijoje, kur taip pat atstovavo Gruzijos vyndariams.
„Iš pradžių man būdavo gėda, kai užsukus svečiams negalėdavau atkimšti gruziniško vyno butelio, nes žinojau, kad jis – labai prastas. O gero Šveicarijoje nebuvo. Pats pradėjau rūpintis gruziniško vyno importu“, – užsiminė Z.Arabidzė.
Baltijos šalys remia gruzinus
Jekaterina Saralidzė
Gruzijos žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė
„Vyno eksportas smarkiai susitraukė, bet stengiamės atgaivinti ir prekybą, ir kokybę. Jau trejus metus iš eilės dalyvavome Estijoje vykstančiose parodose „Tallinn Food Fest“, tad per 2015 metus eksportas į Estiją padidėjo net 47 proc.
Į Lietuvą taip pat kasmet tiekiame vis daugiau gruziniško vyno. Apskritai jo pardavimas Baltijos šalių regione auga.“
