Programa „Dailės terapija verslui“ parengta pagal M. Mendelės – Leliugienės sukurtą Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programą (SAAUP) „Aš esu kūrėjas“, 2008 metais Ženevoje vykusioje tarptautinėje švietimo konferencijoje, kurioje dalyvavo pasaulio valstybių švietimo ministrai, pristatyta kaip viena iš perspektyviausių asmenybės ugdymo programų pasaulyje. Kuo išskirtinė ši studijų programa ir ko gali tikėtis, panorėję ją studijuoti, teiraujamės programos kūrėjos M. Mendelės – Leliugienės.
- Kas Jus asmeniškai paskatino kurti tokią, drąsiai galima teigti, neįprastą studijų programą? Ir kuo ši programa unikali?
– Visų pirma, reikia pasakyti, kad studijų programa brandinta kone 15 asmeninio darbo su žmonėmis metų, ji turi mokslinį pagrindimą, išleistas metodikas, atliktus lokalinius tyrimus.
Ne mažiau prie programos įgyvendinimo prisidėjo Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ ir „Marija‘s art therapy“ organizuojamų seminarų dalyvių atsiliepimai, kuriuose didžiąją dalį sudaro verslininkai, aukščiausio lygio vadovai, charizmatiškos asmenybės, ieškančios įkvėpimo šaltinių kūrybai, darbo su žmogiškaisiais ištekliais specialistai, gydytojai, psichologai, psichoterapeutai, teisininkai, architektai ir kitų sričių profesionalai.
Taip pat prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programos lokaliniai tyrimai bei kolegų, dirbančių kitose šalyse, gaunami rezultatai, kurie parodė, kad tokios programos, kurioje būtų stiprinamos asmeninės kompetencijos tikrai labai reikia šiuolaikiniam verslui, švietimo sistemai ir pačiam žmogui, norinčiam prisitaikyti globaliame pasaulyje.
Pati programa unikali tuo, kad grindžiama trimačiu ugdymu. Kūrybingumui ir asmens bendriesiems gebėjimams stiprinti naudojami specialiai sukurti praktikoje pasitvirtinę dailės terapijos ir vizualizacijos metodai.
- Ar vertinote, kaip ši studijų programa tenkina globalaus pasaulio poreikius darbo rinkai?
– Tikrai taip. Dar 2012 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai globalizacijos procesai visuomenės gyvenime kelia socialinius ir ekonominius iššūkius, o vienas iš būdų juos įveikti yra plėtoti ir diegti inovacijas Švietimo sistemoje.
Tai ne tik skatina ekonomikos augimą, bet ir padeda veiksmingai reaguoti į susidariusią situaciją. Inovacijų diegimas tiesiogiai siejamas su žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimu. Visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, kuriant valstybės konkurencinį pranašumą, rodo visuomenės atvirumas ir kūrybingumas. Nepakankamą Lietuvos visuomenės atvirumo lygį rodo globalizacijos indeksas, pagal kurį Lietuva užima tik 25 vietą Europos Sąjungoje. Šiuo indeksu vertinama šalių ekonominė, politinė ir socialinė globalizacija.
Visuomenės kūrybingumo lygį atskleidė Mastrichto universiteto atlikti tyrimai. Jų duomenimis, Lietuva pagal kūrybingumo rodiklį užima 17 vietą Europos Sąjungoje, o kūrybingumo klimato palankumas įvertintas dar blogiau – užimame tik 24 vietą. Remiantis šiais tyrimais, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos visuomenėje šiandien nėra tinkamų sąlygų kūrybingumui plėtoti, todėl būtina imtis priemonių
- Ekonomiškai stiprios pasaulio valstybės daug investuoja į socialinį kapitalą, žmogiškuosius išteklius, tačiau, kaip manote, ar Lietuvoje tokių studijų programa susilauks dėmesio?
– Lietuvos švietimo sistemos situacija šiuo metu yra pakankamai kurioziška. Tyrimai ir publikuoti moksliniai straipsniai kalba apie tai, kad darbdaviai ieško darbuotojų su tam tikromis, konkrečiai įvardytomis, asmeninėmis savybėmis, kaip antai – sąžiningumas, atsakingumas, aukšta moralė, gebėjimas klausytis, išgirsti ir bendrauti, gebėjimas prisitaikyti ir kūrybiškas atsakas į nesėkmes bei kliūtis, savitvarda – galėčiau vardyti ilgai.
Tačiau nei viena studijų programa Lietuvoje nesikoncentruoja į tokių asmeninių savybių ugdymą, nors net ir pačių studentų poreikis yra didelis. Daug metų kalbama, kad studentai nori įgyti ne tik profesiją, bet ir ugdyti savo asmenines savybes švietimo įstaigose.
Mokslininkai taip pat vieningai sutaria, kad būtina kurti naujas programas įtraukiant į jas švietimo inovacijas, linijinį ugdymą keisti trimačiu tam, kad patenkintų tiek darbdavių, tiek studentų, tiek tėvų pageidavimus ugdyti asmeninius gebėjimus ir kompetencijas. Todėl susidariusią situaciją Lietuvoje vaizdžiai galėtume pavadinti atsivėrusia bedugne tarp valstybės dokumentuose deklaruojamų nuostatų dėl inovacijų švietimo sistemoje, visuomenės pageidavimų ugdyti asmenines savybes ir švietimo sistemos neįgalumo atsinaujinti ir keistis. Todėl esu įsitikinusi, kad poreikis yra kur kas didesnis, nei šiuo metu galime jį patenkinti.
- Jūsų studijų programoje numatyti trys dėstytojai – viena jų – dailės terapijos pradininkė Latvijoje, doc. dr. Kristine Martinsone iš Rygos Stradinio universiteto. Koks jos vaidmuo šiose studijose?
– Labai džiaugiuosi, kad į lektorių komandą įsijungė viena stipriausių Europoje dailės terapeučių doc. dr. Kristine Martinsone iš Rygos Stradinio universiteto. Ji dėstys savo gimtąja kalba, o studentams bus verčiama sinchroniniu būdu į lietuvių kalbą. Būtent jos užsiėmimuose bus kalbama apie dailės terapijos metodus asmenybei ugdyti, kūrybinio proceso poveikį žmogaus sveikatai, plėtoti asmens kūrybinį mąstymą ir kūrybingumą.
- Jūs taip pat esate viena garsiausių šalies dailės terapeučių, tad kuo skirsis Jūsų kursas nuo dailės terapeutės iš Rygos?
– Mano kolegės Kristine Martinsone Rygos Stradinio universitete dėstoma studijų programa labiau orientuota į terapiją kaip gydymą, o mano – į socialinio, emocinio ir dvasinio intelekto ugdymą bei asmeninių savybių stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant plėtoti kūrybingumą. Mano programos dalyviams bus sudarytos išskirtinės sąlygos: praktiniai užsiėmimai, kuriuos vesiu pati, vyks mažose grupelėse, ne daugiau kaip dešimt dalyvių. Tokio dydžio grupės garantuos mokymosi, taikyti dailės terapijos ir vizualizacijos metodus per asmeninę patirtį, kokybę. Dalyviai įgis konkrečius darbo įrankius plėtoti kūrybingumą ir stiprins socialinį, emocinį ir dvasinį intelektą bei pasisems išminties.
- Kaip šie mokymai galėtų būti pritaikyti praktikoje? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių?
– Elementarus pavyzdys. Neretai didelių ir ne tik įmonių vadovai, dirbdami atsakingą darbą, susiduria su daugybe iššūkių – kūrybingumo, vidinės komunikacijos stoka, darbuotojų aplaidumu, neigiamomis emocijomis – palūžta, nepajėgia sukontroliuoti savo emocijų, išlaikyti savitvardos, jiems sušlubuoja sveikata. To galima išvengti. Šiose studijose jie turės galimybę sustiprinti savo asmenines kompetencijas tokiose srityse, kaip kūrybingumas, gebėjimas suvaldyti konfliktus – tiek išorinius, tiek vidinius, mokysis pozityvaus mąstymo, įgis psichologinių žinių, išmoks novatoriškų ugdymo metodų, tai padės ugdyti savo įmonės darbuotojų kūrybingumą, socialinę atsakomybę ir kurs „sveiką“ klimatą ne tik darbe, bet ir šeimoje.
- Ar šios studijos orientuotos tik į didelių organizacijų, įmonių vadovus, lyderius?
– Taip, šios studijos tikrai reikalingos įmonių vadovams, kurie orientuojasi į socialiai atsakingo verslo kūrimą, kurie vertina ir supranta įmonės pagrindinį turtą – savo darbuotojus. Tačiau jos nemažiau reikšmingos ir psichologijos, sociologijos, verslo psichologijos, medicinos, edukologijos, socialinius ir humanitarinius mokslus baigusiems specialistams, nes „Rafaelio“ lokaliniai tyrimai rodo, kad būtent šių sričių specialistams darbe labiausiai reikia švietimo inovacijų kasdienėje jų veikloje.
Žinoma, šioje studijų programoje laukiami ir tie, kas norėtų asmeniškai sustiprinti savo asmenines kompetencijas, įgyti naujų psichologinių žinių, išmokti inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos vėliau galima sėkmingai pritaikyti šeimoje, siekiant kokybiškesnio buvimo kartu.
- Paskutiniu metu kūrybingumo kriterijus priimant darbuotoją į darbą yra vienas iš pagrindinių darbdavių keliamų reikalavimų. Ar tikrai įmanoma jį išugdyti?
– Visada sakiau, kad kūrybiškai mąsto tik laisvos asmenybės, kurios suvokia, kad yra laisvos. Tačiau Lietuvoje galime pastebėti, kad kur kas daugiau darbuotojų yra turinčių „vergo“ mąstymą. Kuo jie skiriasi? Vergo mąstymas galėtų atspindėti darbuotojo žodžius – „aš turiu“, o laisvai mąstančio darbuotojo – „aš galiu ir noriu“.
Tad dailės terapijos metodai padeda žmogui išlaisvinti savo mąstymą ir pereiti nuo „vergo“ mąstymo, prie „laisvo“ žmogaus mąstymo. Ilgametė patirtis parodė, kad kūrybingumą galima lavinti, tik reikia žinoti, kaip tai daryti.
- Kaip šios studijos galėtų prisidėti prie įmonių darbuotojų bei pačios įmonės gerovės kūrimo?
– Tai leis darbuotojams sustiprinti tas asmenines savybes, kurių labiausia tikisi darbdaviai: sąžiningumas, sąmoningumas, kūrybingumas, empatija, lojalumas, nuovoka, verslumas, socialumas, darna, tikslo siekimas, gebėjimas valdyti vidinius ir išorinius konfliktus bei sąmoningai suvokta humanistinių vertybių sistema.
O darbdaviams naudinga keliais aspektais: pirma – darbo rinkoje padaugės kūrybingų asmenybių, antra – socialiai atsakingos asmenybės padės stiprinti įmonių darbuotojų socialinę atsakomybę, kuri yra naudinga ir dėl pragmatinių priežasčių. Socialiai atsakinga įmonė ar organizacija gali tai išnaudoti ir viešojo įvaizdžio bei reputacijos kūrime, rinkodaros tikslais, kas tyrimais įrodyta sąlygoja didesnius produkcijos pardavimo mastus ir strateginį bei konkurencinį pranašumą prieš konkurentus.
- Ar tokia studijų programa turi analogų pasaulyje?
– Tokios susistemintos, pagal trimatį ugdymą vykdomos, programos nėra. Tačiau panašios veiklos, kuriomis bandoma spręsti socialinius ir ekonominius iššūkius per socialinio kapitalo ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir socialinės atsakomybės plėtojimą, jau yra vykdomos Europos Sąjungos bei kitose šalyse. Tad šią spragą Lietuvoje bandysime užpildyti įgyvendindami Žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimo programą „Dailės terapija verslui“ kartu su MRU.
