Skolininkų mįslė
Tenka pripažinti, kad praėjusiais metais rusų elgesys buvo neracionalus ir toks pats lieka iki šių dienų. Remiantis „Rosstat“ duomenimis, piliečių realiosios disponuojamos pajamos birželį metine išraiška sumažėjo 3,5 proc., o vidutinis atlyginimas realiai per metus sumažėjo 7,2 proc.
Vartojimas, aišku, taip pat sumažėjo — pirmąjį pusmetį jis krito 8 proc.
Iš viso per 2015 metus atlyginimai realia išraiška sumažėjo 9,5 proc., o realiosios disponuojamos pajamos – tai, kas lieka po visų būtinųjų įmokų, įvertinant infliaciją, – 4 procentais.
Nepaisant to, gyventojai aktyviai skolinosi iš bankų. Taip, pavyzdžiui, „VTB24“ vadovo Michailo Zadornovo žodžiais, sausį banko išduotų vartojamųjų kreditų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Pinigine išraiška – 300 mln. rublių. Be to, kredito portfelio augimas, jo žodžiais, pastebimas ir kituose bankuose. Vadinasi, vietoj to, kad artėjančios krizės akivaizdoje žmonės ženkliai susimažintų išlaidas ir dengtų skolas, priešingai, jie aktyviai skolinasi.
Dar įdomiau, kad už didelius procentus skolinti pinigai skiriami nebūtinoms plataus vartojimo prekėms. Tai yra, jeigu sovietmečiu žmonės, nujausdami nelengvus laikus, pasirūpindavo muilo ir degtukų atsargomis, tai dabar jie stengiasi įsigyti daug brangesnių prekių.
Kaip visa tai paaiškinti, klausia lenta.ru žurnalistai? Variantų nedaug. Arba piliečiai mano, kad nafta vėl brangs ir jų pajamos padidės, arba skuba kuo greičiau „apsipirkti“, kol kainos dar labiau nepakilo. Apie taip, kaip teks grąžinti skolas, matyt, nusprendė pagalvoti vėliau.
Pinigų masės apimtys Rusijoje nuolat traukiasi. Iš vienos pusės, tai lemia prekių balanso perteklius, t.y. skirtumas tarp rusiškų prekių eksporto ir užsieninių importo, iš kitos pusės – aukso valiutos rezervo apimtys. Užsienio prekybos saldo 2015 metų duomenimis nors ir buvo teigiamas, tačiau lyginant su 2014 metais, susitraukė 23 procentais.
Vadinasi, mažas pajamas gaunantis vartotojas nesugeba greitai pakeisti savo elgesio ir dažniausiai elgiasi inertiškai. Taip kurį laiką, kol žmonės turi santaupų, dar galima gyventi. Jos, beje, praėjusiais metais išaugo 1,5 karto. Santaupos (neskaičiuojant valiutos depozitų ir grynųjų užsienio valiuta) 2016 metų sausio 1 dieną, „Rossatom“ duomenimis, siekė 23,9 trln. rublių.
Lyginant su metų senumo duomenimis, jos išaugo beveik 15 proc. (20,9 trln. rublių).
Vienok, per artimiausią pusmetį santaupos išseks ir išlaidas teks mažinti. Paskutinį kartą ženklus vartojimo išlaidų sumažėjimas buvo stebimas 1998 metais. Per 2008-2009 metų krizę tokio kritimo nebuvo pastebėta. Dabartinė situacija su pernelyg išaugusiomis išlaidomis (lyginant su pajamomis) pavojinga tuo, kad žmonėms akivaizdžiai teks keisti savo įpročius. Greičiausiai, daugybė bankų skolininkų susidurs su problemomis, o tai gerokai apsunkins finansinio sektoriaus situaciją.
Situacija su su valiutų hipotekos turėtojais iš viso tragiška, tačiau šių žmonių, lyginant su bendru skolininkų skaičiumi, yra mažai ir jų paskolų dalis bendrame bankų portfelyje yra nereikšminga. Todėl liūdna jų istorija netapo visiems bendra problema. Tačiau gyvenimas skolon nelinksmas ir tiems klientams, kurie paėmė hipotetinius kreditus rubliais. Jų įsiskolinimas siekia 3 trln. 473 mlrd. rublių ir tai susiję beveik su keturiais milijonais gyventojų.
Stebuklo belaukiant
Realiausia perspektyva būtų galima laikyti naftos brangimą. Žaliavos rinkoje pasirodo Iranas, kuris pasiruošęs dempingui ir turi rimtų ketinimų atsikovoti kažkada prarastas pozicijas, todėl apie brangią naftą geriau pamiršti. Kiti eksportuotojai su gerokai mažesne, nei Rusijoje, naftos gavybos savikaina, taip pat neketina užleisti vietos rinkoje. Be to, Jungtinės Valstijos sumažino juodojo aukso importą. Išlaisvinta nafta užplūs Europos ir Azijos rinkas. Tai reiškia, kad kainos už naftą grįžimas į kokią nors Rusijos biudžetui priimtiną lygį – ne tik mažai įmainomas, bet ir nerealus scenarijus.
Bet yra ir kitas variantas, nepriklausomas nuo kainų svyravimo kaprizingose žaliavų rinkose. Rusijos vyriausybės turi nemažai svertų. Kalbama apie neproduktyvių biudžeto išlaidų mažinimą, pirmiausia – karo pramonės kompleksui. Išlaisvintus išteklius būtų galima skirti tam, kad būtų sušvelnintas ženklus vartojimo mažėjimas. T. y., iždo pajamas nuo ūkio subjektų reikia perskirstyti namų ūkių naudai. Infliacijos augimo rizika išlieka, tačiau jei to nebus padaryta, pasekmių neteks ilgai laukti.
2016 metų federaliniame biudžete suplanuotų pajamų dalis turėtų siekti 13,7 trln. rublių, o išlaidos – 16,1 trln. rublių, deficitas 3 BVP proc. Beje, biudžetas sudarytas atsižvelgiant į vidutinišką 50 dolerių už barelį naftos kainą. Remiantis Rusijos Finansų ministerijos duomenimis, 70 proc. išlaidų, arba 11,3 trln. rublių, iš viso neįmanoma sumažinti. Ir tai – be „nejudinamos dalies“, kuriai priskiriamos ir gynybos išlaidos.
Vienok, karinių išlaidų mažinti neketinama. Pirmiausia todėl, kad per pusmetį pakeisti politiką vargu ar įmanoma. Todėl biudžeto pajamų peržiūrėjimo scenarijus nors ir įmanomas, bet vargu ar realus. Reiškia, kad vasaros pabaigoje- rudes pradžioje šalyje klostysis štai tokia situacija – infliacijos šuolis, kur kas rimtesnis rublio nuosmukis ir tolesnis bendros situacijos pablogėjimas.