„Nuo pat Rusijos embargo pradžios siekiame padėti pieno sektoriui, ypač ūkininkams. Stengiamės, kad šis sektorius išliktų stiprus.
Labai vertinga yra Europos Komisijos pagalba, o ir mes patys aktyviai naudojamės visomis veikiančiomis rinkos reguliavimo priemonėmis.
Taip pat ieškome visų įmanomų galimybių paremti pieno sektorių nacionalinėmis priemonėmis. Šios priemonės šiek tiek stabilizuoja padėtį, tačiau nepakankamai, Lietuvos pieno sektoriuje situacija vis dar išlieka sudėtinga,“ – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Sausio mėnesį Lietuvoje buvo mokama vidutiniškai po 22,6 Eur už 100 kg pieno, smulkieji ūkininkai gavo dar mažiau – po 15 Eur už 100 kg pieno.
Europos Komisija daug dėmesio skiria naujų rinkų paieškai, netarifinių barjerų mažinimui ar jų panaikinimui, tačiau šios priemonės bus veiksmingos tik ateityje, jos neatneš greito rezultato.
Šiuo metu pieno sektoriui labiausiai būtų reikalinga tikslinė parama iš Europos Sąjungos biudžeto, kuri padėtų ūkininkams padengti pieno gamybos kaštus.
Ministrė taip pat ketina kalbėti apie kiaulienos sektorių. Nepaisant Europos Sąjungos tikslinės paramos bei Europos Komisijos priimto sprendimo leisti artimiausiu metu palankiau perskirstyti afrikinio kiaulių maro zonas Lietuvoje, kiaulienos kainos ir toliau netenkina gamintojų.
Kaimyninė Lenkija taip pat yra susirūpinusi dėl padėties pieno ir kiaulienos sektoriuose. Dar praėjusių metų pabaigoje žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei susitikus su Lenkijos ministru Kšištofu Jurgielu abi pusės susitarė stiprinti bendradarbiavimą, kadangi abiejose valstybėse situacija yra panaši.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį pieno gamintojams buvo išmokėta Europos Sąjungos tikslinė parama, kuri siekė 12,23 mln. eurų, dar 12,23 mln. eurų buvo skirta iš nacionalinio biudžeto. Tuo tarpu kiaulių augintojams, labiausiai nukentėjusiems nuo afrikinio kiaulių maro, buvo kompensuoti dėl supirkimo kainų skirtumo patirti nuostoliai (iš viso 800 000 eurų, iš jų 400 000 eurų yra nacionalinio biudžeto lėšos).
