Bet kol kas jo dar teks palaukti. Ir apsižvalgyti, ką gi siūlo arčiausiai gimtosios žemės dirbantys vyndariai.
Konkuruoja ne tik tarpusavyje
Lietuvos vyndarių gaminiai vis daugiau užima vietos vyninių lentynose. Galbūt, perskaitę šį sakinį, itališko ar prancūziško vyno gerbėjai surauks pašaipią nosį. Vis dėlto išvaizdūs smulkių vyndarių buteliai jau bado akis, o kartu – ir lietuviško vyno kainos.
Vilniuje esančioje kavinėje-vyninėje „Užupio Sardinija“ yra trijų vyndarių bei midaus gamintojo produkcijos. Pavyzdžiui, butelis šilutiškio Česlovo Ramoškos svarainių vyno kainuoja 13 eurų, šakiškio Juozo Vilkenio „Kidulių krašto“ pienių vynas – 11 eurų. Lentynose ir pigesnio – 9-10 eurų kainuojančio vyno.
Brangiausias lietuvių kūrinys – 20 eurų kainuojantis zarasiškio Gintaro Sinkevičiaus „ledinis“ obuolių vynas „Icewine“. Jam sultys spaudžiamos iš pašalusių obuolių. Ar tai – kažkas panašaus į baltą salų vengrišką vyną, kuriam renkamos jau padžiuvusios vynuogės?
Šioje kavinėje-vyninėje vyno iš Sardinijos kainos sukasi apie 11-16 eurų. Lietuviams tai – nejauki konkurencinė kaimynystė. Nes Italijoje vynas spaudžiamas-fermentuojamas-brandinamas kone pramoniniu būdu, o Lietuvoje, kur visi darbai nudirbami rankomis, vyno savikaina yra didelė.
Juoba kad mūsiškių vyndario gaminiai paženklinti Lietuvos tautinio paveldo ženklu, vadinasi, gaminti natūralios fermentacijos būdu. Ir apie jokius priedus negali būti nė kalbos.
Tirpdo net kiaulieną
Kodėl prikibau prie „Užupio Sardinijos“, tarsi sostinėje nebūtų kitų vyno parduotuvių? Pik dėl to, kad per šv. Valentino dieną kavinės savininkai sumanė surengti lietuviško vyno degustaciją. Ir dar lyg tyčia į ją įsisuko ir filosofas Vytautas Ališauskas.
„Šitą vyną vokiečiai susipiltų į skrandį jau vien dėl to, kad jis puikiai ištirpdytų ką tik jų sukirstą troškintą kiaulės koją“, – nusijuokė V.Ališauskas, siurbtelėjęs „lietuviškos klasikos“ – obuolių vyno.
Vokiečiai čia niekuo dėti. Tiesiog jie, užsukę į kavinę ir paragavę Lietuvos vyndarių gaminių, išsirenka jų pagal savo skonį.
Tas skonis, anot „Užupio Sardinijos“ šeimininko, bendrovės „Vyno takas“ direktoriaus Daliaus Mikutavičiaus, ir yra palankiausias būtent obuolių vynui. „Tarkim, Frankfurte vokiečiai tokį vyną geria ne iš taurių, bet iš bokalų“, – užsiminė D.Mikutavičius.
O štai lietuviai, ypač prieš didžiąsias metų šventes, keliaklupsčiauja prieš „Pienių vyną“. Dažnas, tikėtina, jį perka niekada neragavęs. „Egzotika. Ir tai vis dar pati populiariausia šventinė prekė“, – sakė D.Mikutavičius.
Kol kas pienių vynas gaminamas tik Kidulių krašte, Šakių rajone. Pats vyndarys J.Vilkenis pavasarį traukia iš laukų su pienių žiedų krepžiais. Teigiama, kad vienam vyno buteliui ranką reikia ištiesti prie 200 pienių žiedų.
O štai Č.Ramoška konkurentus mėgsta patraukti per dantį mestelėjęs frazę, kad „iš šieno vyno jis negamino ir negamins“. Ir poros hektarų avietyne prisirenka tai, ko reikia pusiau saldžiam vynui.
Vyndarius pasivijo midaus gamintojai
Vyno siurbčiotojų taures pagaliau pasiekė ir lietuviškas midus. Pernai, įveikęs visas pakopas, vedančias link prekybos licencijos, įveikė bitininkas, įmonės „Šušvės midus“ savininkas Erikas Augustinavičius. Ko gero, „Užupio Sardinija“ yra ta vienintelė vieta Vilniuje, kur šio midaus įmanoma įsigyti.
Pasak D.Mikutavičiaus, Lietuvoje leidimus prekiauti savo gaminiais yra gavę tik septyni vyndariai. Nors rauginančių ir brandinančių vyną Lietuvoje yra gerokai daugiau, bet jį gali gerti tik patys ar vaišinti svečius – kelias link licencijų (prekybos leidimų) yra labai sunkus.
„Lietuvių skonis visų yra panašus. Labiausia visiems patinka aviečių vynas, po to – saldus svarainių vynas, o galop – raudonas šešių uogų vynas“, – sakė „Vyno takas“ vadovas.
„Mano atrodo, kad koks bebūtų lietuviškas vynas, jam trūksta pikantiškumo“, – V.Ališauskas neapdalino vyndarių filosofijos liaupsėmis. Bet patikino, kad be gailesčio pluoštelytį eurų ištiestų už midų. „Esu konservatyvus“, – patikino.
Sutelkė dėmesį į dizainą
„O siaube, dar turite ir tokių butelių?“ – pamatęs lentynoje obuolių vyno butelį su seno dizaino etikete, iš D.Mikutavičiaus rankos jo vos neištraukė vienas iš vyndarių.
Mūsų šalies vyndariai seniai nebemoja ranka į butelių dizainą, kaip ir rinkodarą. Video filmai apie jų ūkius sukasi ir vyninėse kabančiuose reklamos monitoriuose. Estetiškos etiketės taip pat dizainu nė kiek nenusileidžia solidiems užsienio gamintojams.
Baltam vynui “Apple Icewine“ butelių yra užsakoma net Prancūzijoje. Tokio vyno, anot D.Mikutavičiaus, nebūtų gėda dovanoti žmonėms, norint jiems atsilyginti už gerus darbus.
