Pasak „Pieno centro“ direktoriaus Egidijaus Simonio, žaliavinio pieno supirkimo kiekis ES per 2015 m. sausį-lapkritį išaugo 2,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. Vien per praėjusių metų lapkritį, palyginti su 2014-ųjų laikotarpiu, pieno surinkimas išaugo 8 proc.
Tuo tarpu pieno produktų paklausos sumažėjimą pasaulyje paveikė kritusios naftos kainos, kurios itin silpnina perkamąją galią šalyse, priklausomose nuo pajamų iš naftos eksporto. Be to, pasak E. Simonio, pieno produktų pasiūlą ir paklausą išbalansavo kritusios pieno gaminių eksporto į Kiniją apimtys bei Rusijos embargas vakarietiškiems maisto produktams.
Siekiant stabilizuoti padėtį pieno rinkoje Prancūzija, antroji po Vokietijos didžiausia ES pieno gamintoja, siūlo skatinti ūkininkus mažiau gaminti žaliavinio pieno. Tačiau šiam pasiūlymui priešinasi Airija, kurios vertinimu, panaikinus pieno kvotas toks sprendimas bendrojoje žemės ūkio politikoje būtų „žingsnis atgal“. Vietoj to, airiai siūlo ES sutelkti dėmesį į rinkos paramos priemones, kurios paremtų pieno gamybos ūkius esant žemoms supirkimo kainoms.
Beje, tarp visų ES šalių būtent Airijoje per 2015 sausį-lapkritį, palyginti su 2014-ųjų laikotarpiu, pieno surinkimo kiekis augo daugiausia – net 13 proc.
„Vargu ar galima tikėtis, kad europiečiai ryšis riboti žaliavinio pieno gamybą, kadangi kai kurios šalys vidaus rinkoje pieno produktų pavidalu suvartoja dukart mažiau pieno nei jo pagaminama ūkiuose. Pavyzdžiui, Lietuva eksportuoja net 60 proc. visos pieno gaminių produkcijos“, – teigia „Pieno centro“ vadovas.
Pasak jo, greičiausiai ES perteklinė pieno žaliava artimiausiu metu ir toliau darys didžiausią spaudimą natūralaus pieno supirkimo kainai visame pasaulyje.
„Akivaizdu, kad finansinė pagalba žemdirbiams neišvengiama ir turi būti suteikta kuo skubiau“, – sako E. Simonis.
Praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino pasirengimą suteikti papildomą paramą sudėtingą situaciją išgyvenantiems žemės ūkio sektoriams.
Visos 28 ES valstybės iki vasario 25 d. turi pateikti pasiūlymus, kaip įveikti žemės ūkio krizę, todėl raginamos galvoti apie visiškai naujas krizės įveikimo ir žemdirbių paramos priemones.
Pavyzdžiui, didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kaip papildomą priemonę siūlo Vyriausybei priimti sprendimą, kad dalį PVM, kuris mokamas už parduotus pieno produktus, būtų nukreipiamas į specialų kaupiamąjį krizinį fondą.
„Šio fondo lėšos išimtinai turėtų būti naudojamos kritiniu laikotarpiu, kaip yra dabar, ir tiesiogiai žemdirbiams remti. Taip pat būtina ieškoti ir kitų vidinių išteklių sektoriui paremti“, – pažymi E.Simonis.
