Pasak „Pieno centro“ direktoriaus Egidijaus Simonio, žaliavinio
pieno supirkimo kiekis ES per 2015 m. sausį-lapkritį išaugo 2,2
proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. Vien per
praėjusių metų lapkritį, palyginti su 2014-ųjų laikotarpiu, pieno
surinkimas išaugo 8 proc.
Tuo tarpu pieno produktų paklausos sumažėjimą pasaulyje paveikė
kritusios naftos kainos, kurios itin silpnina perkamąją galią
šalyse, priklausomose nuo pajamų iš naftos eksporto. Be to, pasak
E. Simonio, pieno produktų pasiūlą ir paklausą išbalansavo
kritusios pieno gaminių eksporto į Kiniją apimtys bei Rusijos
embargas vakarietiškiems maisto produktams.
Siekiant stabilizuoti padėtį pieno rinkoje Prancūzija, antroji
po Vokietijos didžiausia ES pieno gamintoja, siūlo skatinti
ūkininkus mažiau gaminti žaliavinio pieno. Tačiau šiam pasiūlymui
priešinasi Airija, kurios vertinimu, panaikinus pieno kvotas toks
sprendimas bendrojoje žemės ūkio politikoje būtų „žingsnis atgal“.
Vietoj to, airiai siūlo ES sutelkti dėmesį į rinkos paramos
priemones, kurios paremtų pieno gamybos ūkius esant žemoms
supirkimo kainoms.
Beje, tarp visų ES šalių būtent Airijoje per 2015
sausį-lapkritį, palyginti su 2014-ųjų laikotarpiu, pieno surinkimo
kiekis augo daugiausia – net 13 proc.
„Vargu ar galima tikėtis, kad europiečiai ryšis riboti
žaliavinio pieno gamybą, kadangi kai kurios šalys vidaus rinkoje
pieno produktų pavidalu suvartoja dukart mažiau pieno nei jo
pagaminama ūkiuose. Pavyzdžiui, Lietuva eksportuoja net 60 proc.
visos pieno gaminių produkcijos“, – teigia „Pieno centro“ vadovas.
Pasak jo, greičiausiai ES perteklinė pieno žaliava artimiausiu
metu ir toliau darys didžiausią spaudimą natūralaus pieno supirkimo
kainai visame pasaulyje.
„Akivaizdu, kad finansinė pagalba žemdirbiams neišvengiama ir
turi būti suteikta kuo skubiau“, – sako E. Simonis.
Praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino pasirengimą
suteikti papildomą paramą sudėtingą situaciją išgyvenantiems žemės
ūkio sektoriams.
Visos 28 ES valstybės iki vasario 25 d. turi pateikti
pasiūlymus, kaip įveikti žemės ūkio krizę, todėl raginamos galvoti
apie visiškai naujas krizės įveikimo ir žemdirbių paramos
priemones.
Pavyzdžiui, didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kaip
papildomą priemonę siūlo Vyriausybei priimti sprendimą, kad dalį
PVM, kuris mokamas už parduotus pieno produktus, būtų nukreipiamas
į specialų kaupiamąjį krizinį fondą.
„Šio fondo lėšos išimtinai turėtų būti naudojamos kritiniu
laikotarpiu, kaip yra dabar, ir tiesiogiai žemdirbiams remti. Taip
pat būtina ieškoti ir kitų vidinių išteklių sektoriui paremti“, –
pažymi E.Simonis.