2015 metais per tiekėjų apklausą kas šešta atsakiusioji įmonė nurodė teigiamus pokyčius, susijusius su tinkamu įstatymo įgyvendinimu, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime spaudai.
Dalis jų atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių su prekybos centrais nuostatos tapo skaidresnės, o tiekėjų bei prekybininkų įsipareigojimai – aiškesni, taip pat mažėja papildomos neplanuotos tiekėjų išlaidos.
Tiekėjai taip pat nurodė, kad aktyvi Konkurencijos tarybos veikla ir vykdomi tyrimai suteikė jiems daugiau žinių ir drąsos ginti savo interesus derybose.
Tiesa, 40 proc. tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės taiko neadekvačias baudas bei skaičiuoja didelius delspinigius ir netesybas. Vienas iš tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės baudas naudoja kaip spaudimo priemonę, darydamos poveikį priverstiniam sutarties sąlygų pakeitimui. Tiekėjų taip pat netenkina prekių tiekimo ir pernelyg ilgi atsiskaitymo už prekes terminai.
Nuo šių metų gegužės įsigalios įstatymų pataisos, pagal kurias, maisto produktų ir gėrimų tiekėjai įgyja teisę pateikti Konkurencijos tarybai skundą dėl nesąžiningų didžiųjų prekybos tinklų veiksmų ir prašyti neatskleisti besikreipusiojo tapatybės.
Taip pat bus draudžiama sieti prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims. Įstatymo stebėsenos pažyma bus teikiama kas dvejus metus, o tai sumažins administracinę naštą ir tiekėjams, ir mažmeninės prekybos įmonėms.
Tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitiko keturios įmonės: UAB „Maxima“ LT, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“ bei UAB „Norfos mažmena“.
Analizuodami prekybos tinklus valdančių įmonių ir tiekėjų santykius, Konkurencijos tarybos ekspertai 2015 m. apklausė 112 tiekėjų ir 4 mažmeninės prekybos įmones. Konkurencijos tarybai atsakymus pateikė 80 tiekėjų ir visos pagrindinės mažmeninės prekybos įmonės.
