2015 metais per tiekėjų apklausą kas šešta atsakiusioji įmonė
nurodė teigiamus pokyčius, susijusius su tinkamu įstatymo
įgyvendinimu, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime spaudai.
Dalis jų atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių su prekybos
centrais nuostatos tapo skaidresnės, o tiekėjų bei prekybininkų
įsipareigojimai – aiškesni, taip pat mažėja papildomos neplanuotos
tiekėjų išlaidos.
Tiekėjai taip pat nurodė, kad aktyvi Konkurencijos tarybos
veikla ir vykdomi tyrimai suteikė jiems daugiau žinių ir drąsos
ginti savo interesus derybose.
Tiesa, 40 proc. tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės
taiko neadekvačias baudas bei skaičiuoja didelius delspinigius ir
netesybas. Vienas iš tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės
baudas naudoja kaip spaudimo priemonę, darydamos poveikį
priverstiniam sutarties sąlygų pakeitimui. Tiekėjų taip pat
netenkina prekių tiekimo ir pernelyg ilgi atsiskaitymo už prekes
terminai.
Nuo šių metų gegužės įsigalios įstatymų pataisos, pagal kurias,
maisto produktų ir gėrimų tiekėjai įgyja teisę pateikti
Konkurencijos tarybai skundą dėl nesąžiningų didžiųjų prekybos
tinklų veiksmų ir prašyti neatskleisti besikreipusiojo tapatybės.
Taip pat bus draudžiama sieti prekių kainas ir tiekimo sąlygas
su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis
tretiesiems asmenims. Įstatymo stebėsenos pažyma bus teikiama kas
dvejus metus, o tai sumažins administracinę naštą ir tiekėjams, ir
mažmeninės prekybos įmonėms.
Tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, Lietuvoje mažmeninės
prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitiko
keturios įmonės: UAB „Maxima“ LT, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“
bei UAB „Norfos mažmena“.
Analizuodami prekybos tinklus valdančių įmonių ir tiekėjų
santykius, Konkurencijos tarybos ekspertai 2015 m. apklausė 112
tiekėjų ir 4 mažmeninės prekybos įmones. Konkurencijos tarybai
atsakymus pateikė 80 tiekėjų ir visos pagrindinės mažmeninės
prekybos įmonės.