Lenta.ru publikuoja penkias didžiausių pramonės korporacijų ir jų įkūrėjų, kurie įtikinamu darbu tai įrodė, istorijas.
„Boeing“
Amerikiečių korporacija „Boeing“ – vienas didžiausių tarptautinių pramonės koncernų, kurio specializacija – aviacijos, kosmoso ir karo technikos gamyba.
Korporaciją XX a. pradžioje įkūrė Williamas Boeingas. Aistra skraidyti jį apėmė 1909 metais apsilankius parodoje Siatle (prabėgus 6 metams po brolių Wrightų skrydžio), kur jis išvydo dirižablį. W.Boeingas užsidegė noru paskraidyti šiuo technikos stebuklu, tačiau įgyvendinti svajonę pavyko tik 1915 metais ir tai tapo lemtingu jo gyvenimo posūkiu.
34-erių W.Boeingas Los Andžele nusipirko hidroplaną, išmoko jį pilotuoti, grįžo juo į Siatlą ir nuo to laiko nesiskyrė su lėktuvais.
1916 metais W.Boeingas įkūrė kompaniją „Pacific Aero Products“ (vėliau buvo pervadinta į „Boeing Airplane Company“), kur investavo tiems laikams neįtikėtiną sumą – 100 tūkst. dolerių.
Iš pradžių naujoji veikla buvo nuostolinga, tačiau verslininkas nenuleido rankų. 1917 metais iš JAV armijos jis gavo didelį 56 lėktuvų užsakymą. Gaminti pirmuosius medinius lėktuvus W.Boeingui padėjo žinios, gautos Jeilio universitete, ir dalyvavimas medienos versle, kurį jis paveldėjo iš tėvo.
Pirmojo pasaulinio karo pabaiga sukėlė naujų rūpesčių: neliko kariuomenės užsakymų, kompanija atsidūrė ant finansinės krizės prarajos, teko skubiai persiorientuoti į katerių, baldų ir kitos produkcijos gamybą. Bet gaminti karinių lėktuvų kompanija nenustojo. Antrojo pasaulinio karo metais nuo jos konvejerio keliavo didelis skaičius bombonešių.
Šiuo metu koncernas gamina ne tik civilius ir karinius lėktuvus, bet ir malūnsparnius, sparnuotąsias raketas, palydovus, ryšio sistemas.
„Boeing“ gamyklos veikia visame pasaulyje, tačiau pagrindiniai pajėgumai yra JAV – Kalifornijos, Vašingtono ir Misurio valstijose. Korporacijoje dirba 170 tūkst. darbuotojų.
„Mitsubishi Group“ – viena galingiausių ir seniausių pasaulio pramonės ir finansų korporacijų. 1870 metais 35-erių samurajų palikuonis Yataro Iwasaki įkūrė laivybos kompaniją „Tsukumo Shokai Shipping“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Mitsubishi Mail Steamship Company“. Veiklą Y.Iwasaki pradėjo nuo trijų garlaivių nuomos iš Toso klano, kuriems priklausančioje laivybos bendrovėje dirbo.
Garsusis logotipas buvo sukurtas pasitelkus Iwasaki ir Toso giminės herbus, o pavadinimas „Mitsubishi“ verčiamas kaip „trys deimantai“. Per kelis dešimtmečius Y.Iwasaki kompanija virto galinga korporacija – viena iš trijų, kurias Japonijoje vadina zaibatsu (finansine klika – Red.).
Skiriamasis jų bruožas – universalumas. XX amžiaus pradžioje „Mitsubishi“ interesų sfera gerokai peržengė laivybos pramonės ribas: kompanija užsiėmė metalurgija, naftos perdirbimu, kasdienių produktų gamyba, draudimu, nekilnojamojo turto prekyba ir net valdė alaus daryklą.
Pagrindinis samurajų koncernų uždavinys tuo metu buvo rūpintis šalies karine galia, todėl „Mitsubishi“ aprūpino armiją ir jūrų pajėgas varikliais, laivais, o ilgainiui lėktuvais ir kita technika.
1917 metais korporacija pradėjo gaminti lengvuosius automobilius, tačiau vėliau to atsisakė, nes nebuvo paklausos.
Korporacija koncentravosi į variklių, autobusų ir sunkvežimių gamybą. 1934 metais grupės turtas buvo sujungtas į „Mitsubishi Heavy Industries“.
Po Antrojo pasaulinio karo ketvirtasis „Mitsubishi“ prezidentas Koyata Iwasaki privatiems investuotojams pardavė beveik pusę kompanijos akcijų. Pagal šalių nugalėtojų nurodymus „Mitsubishi“ buvo padalyta į 44 savarankiškas kompanijas ir tik nedidelė jo dalis 6 dešimtmetyje, po okupacijos, susiliejo į vieną grupę.
7 dešimtmetyje jos sudėtyje atsirado lengvųjų automobilių gamybos padalinys, o 1970 metais buvo įkurtas atskiras – „Mitsubishi Motors“ padalinys.
Šiuo metu „Mitsubishi Group“ vienija dešimtis kompanijų, kurios gamina laivus, lėktuvus, lengvuosius automobilius, sunkvežimius ir autobusus, elektroniką. Ji turi turto metalurgijos ir logistikos kompanijose, finansų struktūrose.
„Mitsubishi Motors“ pajamos pirmąjį 2015 metų pusmetį siekė 8,9 mlrd. dolerių, pelnas – 435 milijonus.
Bendra visos „Mitsubishi“ kompanijų grupės apyvarta sudaro 10 proc. Japonijos BVP.
Kompanija “Rolls-Royce“ pirmiausia žinoma dėl liukso klasės rankomis surinktų automobilių.
Žinomo prekių ženklo istorija prasidėjo 1904 metų gegužę, kai viename prabangiame Mančesterio restorane įvyko inžinieriaus, pramonės kompanijos „Royce ltd“ šeimininko Henry Royce ir vieno pirmųjų Ūkanotojo Albiono automobilių salonų savininkų aristokrato Charleso Rollso verslo susitikimas. Po dvejų metų jie įkūrė įmonę, kuri netrukus išgarsėjo išskirtine gaminamų automobilių kokybe.
Dėmesys menkiausioms detalėmis tapo „Rolls-Royce“ filosofija. Taip 1907 metais pagamintas automobilis „Silver Ghost“ be jokio remonto įveikė daugiau kaip 14 tūkst. mylių (beveik 22,5 tūkst. kilometrų). Teigiamą įvaizdį įtvirtino pergalės Didžiojoje Britanijoje ir JAV organizuotose automobilių lenktynėse.
1906 metais Charlesas Rollsas lengvuoju keturių cilindrų modeliu „Rolls-Royce 20 PS“ nugalėjo „Turizmo Trophy“ ralyje.
Nuo 6-ojo dešimtmečio pradžios „Rolls-Royce“ automobiliais, kurie išstūmė „Daimler“, važinėja britų karališkoji šeima.
Praėjusio šimtmečio antrojo dešimtmečio pradžioje kompanija pradėjo gaminti automobilių variklius. Pirmojo pasaulinio karo metais nuo „Rolls-Royce“ konvejerio nukeliavo apie pusė variklių, kurie buvo skirti Antantės (Rusijos, Anglijos ir Prancūzijos karinis aljansas – Red.) lėktuvams. Be to, pramonės grupė frontui tiekė šarvuočius.
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje variklių gamyba tapo pagrindine koncerno veikla. Antrojo pasaulinio karo metais korporacijos gamyklų pajėgos susikoncentravo į naikintuvams skirtų aviacinių variklių gamybą.
Nelengvas „Rolls-Royce“ buvo 8-asis dešimtmetis. Kompaniją teko nacionalizuoti ir padalyti į dvi įmones: „Rolls-Royce Ltd“, kuri specializavosi gamindama aviacijai skirtus variklius (1985 m. ji buvo pervadinta į „Rolls-Royce Plc“), o „Rolls-Royce Motors“ gamina automobilius.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje „Rolls-Royce Motors“ nupirko vokiečių automobilių koncernas BMW.
„Rosatom“
Rusijos valstybinė kompanija „Rosatom“ vienija apie 400 įmonių: visas Rusijos Federacijos civilinės branduolinės pramonės kompanijas, branduolinių ginklų kompleksą, mokslinių tyrimų institutus ir atominių ledlaužių parką.
Valstybinės kompanijos pirmtakė buvo SSRS mašinų gamybos ministerija, kuri buvo įkurta 1953 metais. Ši ministerija užsiėmė branduolinio ginklo kūrimu ir pasaulinio atomo tyrinėjimais.
Prabėgus metams po ministerijos įkūrimo Obninske buvo paleista pirmoji Sovietų Sąjungoje atominė jėgainė, kuri sukurta vadovaujant Igoriui Kurčiatovui.
1989 metais Mašinų gamybos ministerija buvo sujungta su Atominės energetikos ministerija, o subyrėjus Sovietų Sąjungai ji buvo reformuota į Atominės energetikos ministeriją. Jos žinion buvo perduota 80 proc. sąjunginės paskirties įmonių, tarp kurių – 9 atominės elektrinės.
2004 metais ministerijos bazėje buvo sukurta Federalinė atominės energetikos agentūra, kuri 2007 metais virto valstybine korporacija.
Šiuo metu „Rosatom“ užima pirmą vietą pagal vienu metu statomų atominių elektrinių skaičių užsienyje ir antrą pagal atominės energijos gamybą. Ji užima 36 proc. pasaulio rinkos pagal urano sodrinimą ir 17 proc. – pagal branduolinio kuro gamybą, pranešama korporacijos svetainėje.
„Rosatom“ jėgainės pagamina trečdalį Rusijai reikalingos elektros energijos.
Šiuo metu Rusijos Federacijoje statomos aštuonios atominės elektrinės, tarp kurių yra ir plaukiojanti „Akademik Lomonosov“. Tiek pat jėgainių ji stato užsienyje.
„Rosatom“ struktūrose dirba 250 tūkst. žmonių.
2014 metais korporacijos pajamos siekė 618 mlrd. rublių, EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) — 211 mlrd., užsakymų portfelis — daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.
„Uralvagonzavod“
„Uralvagonzavod“ (UVZ) – viena didžiausių pasaulyje tankų gamintojų. Ji taip pat gamina kitą karinę, geležinkelių ir kelių statybos techniką. Pagrindinė kompanijos būstinė yra Nižnij Tagile.
Gamykla buvo statoma 1933–1937 metais. Ją statė ir represijas patyrę žmonės – politiniai kaliniai bei iš gimtųjų vietų priverstinai iškeldinti asmenys. Iš pradžių buvo ketinama joje gaminti geležinkeliams skirtą techniką.
Pirmasis vagonas nuo konvejerio pajudėjo 1936 metais. Iki Antrojo pasaulinio karo UVZ pagamino daugiau kaip 35 tūkst. vagonų.
1941 metais įmonė buvo skubiai pritaikyta tankų gamybai. Iš vakarinės šalies dalies čia buvo perkeltos 11 įmonių, tarp kurių ir Charkovo garvežių gamybos fabrikas.
Karo metais UVZ ne tik rinko tankus, bet ir liejo lėktuvų dalis, gamino aviacines bombas. 25 tūkst. – beveik trečdalis dalyvavusių kare tankų Т-34 buvo surinkti Nižnij Tagilo darbininkų rankomis.
Pastaruoju metu įmonė išplėtė civilinės produkcijos linijas ir šalia vagonų bei cisternų pradėjo gaminti kosminės pramonės produkciją.
6 ir 7 dešimtmečiais čia buvo sukurti ir pagaminti Т-54, Т-55, Т-62, o pastaraisiais metais – ir Т-72 bei Т-90 tankai, kurie tapo svarbiausia Rusijos šarvuočių ginkluotės dalimi.
2000 metų pradžioje tankas Т-90 tapo labiausiai parduodamu pasaulyje koviniu tanku.
2015 metais Maskvoje vykusiame Pergalės dienos minėjimo parade buvo pristatytas naujausias Rusijos tankas „Armata“, kurio bandymai bus baigti šiais metais.
UVZ ne kartą buvo atsidūrusi sudėtingoje finansinėje padėtyje. Kompaniją išgelbėjo tam skirtos papildomos biudžeto lėšos, valstybės garantijos ir padidinti valstybės užsakymai.
2014 metais korporacijos nuostoliai siekė 5 mlrd. rublių, pajamos – 127 milijardus.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
