„Pusantro karto išaugęs ginčų skaičius įrodo, kad vartotojai
vis geriau išmano savo svarbiausias teises bei žino, į kurią
instituciją kreiptis dėl jų gynimo. Taip pat tai yra ir rimtas
ženklas ir verslininkams, kad pirmiausia reikia galvoti ne apie
pelną, o apie prekių ir paslaugų kokybę“, – sako teisingumo
ministras Juozas Bernatonis.
2015 m. tarpininkaujant VVTAT 460 atvejų ginčo šalims pavyko
susitaikyti. 1137 atvejais tarnyba priėmė nutarimus, kuriais
vartotojų pretenzijos visiškai ar iš dalies patenkintos (2014 m.
buvo priimti 574 tokie nutarimai). 174 atvejais ginčų nagrinėjimas
buvo nutrauktas, nes vartotojai nepateikė reikalingų dokumentų.
„Pernai verslininkai įvykdė 739 Valstybinės vartotojų teisių
apsaugos tarnybos priimtus nutarimus, kuriais visos ar dalis
vartotojų pretenzijų buvo pripažintos pagrįstomis. Dėl kai kurių
neįvykdytų nutarimų tarnyba kreipėsi į teismą su civiliniais
ieškiniais vartotojų pažeistam viešajam interesui ginti“, – pažymi
teisingumo ministras.
Daugiausiai vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčų
išnagrinėta vartojimo prekių srityje (59 proc.), laisvalaikio
paslaugų srityje (13 proc.), elektros, vandens bei statybos ir
būsto priežiūros paslaugų srityje (8 proc.).
„Šiemet Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimai jau yra privalomi verslininkams, todėl tokios problemos,
kuomet atsisakoma tenkinti pagrįstus vartotojų skundus, nebeliks“,
– teigia J. Bernatonis.
2015 m. nemažą dalį skundų sudarė ginčai dėl internetu ar
telefonu sudarytų sutarčių. Vartotojai skundėsi dėl laiku
nepristatomų prekių, dėl negrąžintų pinigų, dėl ne tokių, kokios
buvo užsakytos, prekių pristatymo.
Taip pat nemažai skundų gauta dėl galimai suteiktų nekokybiškų
autoservisų paslaugų bei dėl renginių organizatorių veiklos. Dėl
pastarųjų vartotojai dažniausiai skundėsi, kad negrąžinami pinigai
už neįvykusius koncertus.
„Pernai pirmą sykį gauta ir nemažai skundų dėl privačių
darželių teikiamų paslaugų kokybės bei ugdymo įstaigų atsisakymo
nutraukiant sutartis grąžinti iš anksto sumokėtus pinigus.
Pastaraisiais metais daugėja pirkėjų skundų dėl padėvėtų daiktų
kokybės. Dažniausiai tokie daiktai perkami radus skelbimus
socialiniuose tinkluose neįsitikinus pardavėjų patikimumu“, – sako
J. Bernatonis.
Deja, tokiais atvejais VVTAT negali spręsti tokių ginčų, o
pirkėjams patariama neišsprendus ginčo taikiai kreiptis į teismą.
VVTAT taip pat atsakė į daugiau kaip 11 tūkst. vartotojų
paklausimų bei prašymų suteikti konsultacijas. Didžioji dalis šių
klausimų buvo apie vartojimo prekes.
Tarnybos specialistams tenka spręsti ne tik rimtus skundus, bet
ir aiškintis šypseną keliančias istorijas. Pavyzdžiui,
tarpininkaujant VVTAT, pavyko taikiai išspręsti ginčą tarp pirkėjo,
kuris skundėsi girgždančiu klozeto dangčiu, ir pardavėjo. Prekė
pirkėjui buvo pakeista.
Kitas vartotojus skundėsi, kad jis užsisakė didžkukulius į
namus ir paprašė grietinės ir spirgučių padažą pateikti atskirai, o
jis buvo pateiktas sumaišytas. Klientui dėl šio nesusipratimo įmonė
grąžino pinigus.
Dar vienas asmuo pateikė skundą dėl kaimo turizmo sodybos:
skelbime buvo nurodyta, kad joje yra kepsninė, tačiau jos ten
nebuvo, todėl atsivežta šviežia mėsa sugedo. Vartotojo paprašius
pateikti įrodymus apie įsigytus maisto produktus, šis jų nepateikė,
todėl ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas.
Taip pat buvo gautas skundas, kad prekiautojai turgavietėje
neleidžia pirkėjams patiems išsirinkti vaisių ir daržovių.
Turgavietės administracija atsakė tarnybai, kad visi prekiautojai
dėl šio skundo įspėti.
Kitas vartotojas skundėsi, jog parduotuvėje nusipirko sėklų,
kurios nesudygo. Tas skundas buvo persiųstas Valstybinei
augalininkystės tarnybai, o ši atliko sėklų patikrinimą ir nustatė,
kad sėklos atitinka minimalius daigumo reikalavimus ir gali būti
teikiamos rinkai.