Vairuotojų socialinių garantijų problema
Vairuotojų pajamos, kurių didžiąją dalį sudaro dienpinigiai, išlieka aštri problema. Tai patvirtino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas E. Mikėnas, kuris pastebi, kad rasti sprendimą šioje situacijoje nėra lengva. Sugriežtinus biurokratinį mechanizmą lietuviams tektų pasitraukti iš rinkos.
„Norėčiau pasakyti, kad pirmiausia Lietuvos vežėjai nemoka minimalaus atlyginimo. Jie privalo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokėti minimalią algą su nustatytu 1,3 koeficientu. Yra dvi pusės. Norėtųsi, kad darbuotojas turėtų didesnes socialines garantijas, tačiau kaimyninėse valstybėse yra tokia pati sistema. Šiandienai mūsų krovinius jau veža Lenkijos, Rumunijos vežėjai. Atkreipkite dėmesį, kiek Lietuvoje vežėjų su lenkiškais numeriais. Jei dar papildomai mums atsirastų mokesčių, mes paprasčiausiai išeitume iš rinkos“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo E. Mikėnas.
Pasak jo, tarptautinių pervežimų maršrutais važinėjančių vairuotojų pajamos yra nuo 1300 iki 2000 eurų. Todėl pastariesiems vertėtų ir savanoriškai kaupti pensijas pensijų fonduose. Kito kelio šiai dienai nėra.
Vairuotojų labai trūksta
Pasak E. Mikėno, transporto sektoriuje vis dar labai trūksta vilkikų vairuotojų, o esama trečių šalių piliečių įdarbinimo sistema nėra tokia efektyvi kokios norėtųsi. „Šiuo metu išduota 5600 leidimų trečių šalių vairuotojams dirbti Lietuvoje, tačiau vis vien jų labai trūksta. Lenkijos vežėjai tokius vairuotojus įdarbina per 2 savaites, pas mus tai trunka 3-4 mėnesius. Tai nesusikalbėjimas tarp institucijų. Vežėjai susiranda kandidatus, bet jie negali tiek laukti“, – teigė prezidentas.
Ar lietuviai išliks rinkoje?
E. Mikėnas pastebi, kad jei bus sudaryta papildomų biurokratinių kliūčių, tai atsiras nemažai problemų. Vien tik Vokietijos reikalavimas mokėti vokišką minimalų atlyginimą, sukūrė nepavydėtinai daug papildomo darbo įmonėms, nepaisant to, kad tokias algas Lietuvos vežėjai moka. Kaip pavyzdį prezidentas pateikia įmonę, kuri turi tūkstantį vilkikų – Vokietijos muitinei reikia pateikti nemažai įvairių dokumentų apie vairuotojus.
Didelis rūpestis yra ir Prancūzijos bei Belgijos reikalavimas vairuotojams kassavaitinį poilsį atlikti ne vilkiko kabinoje, o viešbučiuose. Šių šalių infrastruktūra nėra paruošta tokiems reikalavimams. Tenka palikti nesaugomą vilkiką bei krovinį ir važiuoti su taksi į viešbutį arba atvykus prie viešbučio nėra kur pasistatyti vilkiko.
„Tai nėra kas kita, kaip mūsų teisėtų veiksmų suvaržymas Vakarų Europoje“, – tvirtina E. Mikėnas. Pasak asociacijos prezidento, reikėtų suprasti, kokio svarbumo Lietuvoje yra transporto sektorius. Transportas, sukuriantis apie 12,5 proc. BVP, yra antra pagal svarbą ūkio šaka Lietuvoje, ketvirta pagal įdarbinamų žmonių skaičių. Jis akcentavo, kad vežėjai nestreikuoja ir nevažinėja su akėčiomis, o nori dirbti ir uždirbti.
„Naujų rinkų pastaraisiais metais neužkariavome, nes „pyragas“ jau yra padalintas, o mes neturime tarpvalstybinių sutarčių. Su Kinija kalbamės keletą metų, bet darbui čia taip pat reikia tarpvalstybinės sutarties. Kinija įsileidžia kitų šalių vežėjus tik 60 km. nuo sienos iki terminalų, o toliau krovinius vežą patys“,- trumpai Kinijos rinkos specifiką apibūdina E. Mikėnas. Jis neslepia, kad Kinijos rinka yra didelis prioritetas. Čia jau sėkmingai dirba „Lietuvos geležinkeliai“. Vežėjai taip pat norėtų atrasti kelius į šią šalį.
