2015 m. pradžioje ES valstybėse narėse gyveno 260,2 mln.
moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 proc.
visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai.
2014 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,9 metų,
vyrų – 69,1 metų. 2013 m. duomenimis, ES vyrų ir moterų vidutinės
tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra gerokai mažesnis ir sudaro
5,5 metų (moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 83,3 metų,
vyrų – 77,8 metų). Tikėtina, jog ilgiausiai gyvens ispanės (iki
86,1 metų), prancūzės (iki 85,6 metų), italės (iki 85,2 metų).
Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios ES. Eurostato
išankstiniais duomenimis, 2015 m. vidutinį ir aukštesnį nei
vidutinis išsilavinimą turėjo 94,9 proc. 25-64 metų amžiaus
Lietuvos moterų (Estijoje – 93,2 proc., Latvijoje – 92,7 proc.).
2014 m. aukštosiose mokyklose didžiausia dalis moterų studijavo
socialinį darbą (89 proc.), psichologiją (83 proc.), dizainą (82
proc.), sveikatos priežiūros mokslus (79 proc.), žurnalistiką (79
proc.), veterinariją (75 proc.), pedagogiką (75 proc.),
humanitarinius (74 proc.) mokslus.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla 2014 m.
užsiėmė 12,3 tūkst. moterų, iš jų 4 tūkst. turėjo mokslo laipsnį.
Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose moterų tyrėjų, turinčių
mokslo laipsnį daugiausia buvo socialinio, humanitarinio ir
biomedicinos mokslo srityse – atitinkamai 61, 59,1 ir 55,5 proc.
visų atitinkamos mokslo srities mokslo laipsnį turinčių
mokslininkų. Didžiausia dalis moterų, turinčių mokslo laipsnį, buvo
35-44 metų – 36,4 proc.
2015 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto
darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 695,4
EUR, vyrų – 820,6 EUR.
2014 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės,
statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą,
privalomąjį socialinį draudimą, buvo 14,8 proc., privačiajame
sektoriuje jis buvo didesnis negu valstybės sektoriuje ir sudarė
16,4 proc., valstybės sektoriuje – 15,6 proc. Didžiausias moterų ir
vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinėje ir draudimo
veikloje – 39,9 proc., taip pat informacijoje ir ryšiuose – 28,8
proc., apdirbamojoje gamyboje – 25,2 proc. Moterų ir vyrų darbo
užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir
ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų profesija,
išsilavinimas, amžius, darbo stažas, vyrų ir moterų skaičius tam
tikroje ekonominėje veikloje ir kitos priežastys.
2014 m. ES didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio
atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį
valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, buvo Estijoje
(28,3 proc.), Austrijoje (22,9 proc.) ir Čekijoje (22,1 proc.), o
mažiausias – Slovėnijoje (2,9 proc.), Maltoje (4,5 proc.) bei
Italijoje (6,5 proc.).
Moterų užimtumas praėjusiais metais didėjo kiek sparčiau nei
vyrų, o nedarbo lygis buvo mažesnis. Gyventojų užimtumo statistinio
tyrimo duomenimis, 2015 m. 15-64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis
sudarė 66,5 proc., vyrų – 68 proc. ir per metus padidėjo
atitinkamai 1,6 ir 1,5 procentinio punkto. 2015 m. bedarbių moterų
buvo 60,5 tūkst., vyrų – 73,5 tūkst. Per metus moterų nedarbo lygis
sumažėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė 8,2 proc., vyrų – 2,1
procentinio punkto ir sudarė 10,1 proc.
Moterys sudarė 39,6 proc. visų vadovų (teisės aktų leidėjų,
vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir
kitų vadovų). Valstybės sektoriuje moterys užima daugiau
vadovaujančių pareigų. Moterų vadovių buvo 56,2 proc., privačiame –
34,9 proc. Moterys kiek rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba
savarankiškai. 2015 m. savarankiškai dirbo 58,6 tūkst. moterų, arba
8,6 proc. visų dirbančių moterų, vyrų – 89,9 tūkst., arba 13,7 proc.
Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, 2012 m. ES
valstybėse narėse lyčių lygybės indeksas buvo 52,4, Lietuvoje –
40,2. Aukščiausias rodiklis buvo Švedijoje (74.2), Suomijoje
(72.7), Danijoje (70,9), žemiausias – Rumunijoje (33,7),
Slovakijoje (36,5), Portugalijoje (37,9) ir Graikijoje (38,3).