„Labai svarbu, kad didesnės gramzdos laivai sudėtingesnėms oro sąlygoms greičiau ir saugiai pasiektų uosto vartus, o paskui galėtų įplaukti į vidaus akvatorijos vandenis. Tai, kas padaryta, yra reikšmingas įdirbis siekiant užsibrėžto tikslo – ateityje pagilinti uostą iki 17 metrų gylio“,– pažymėjo KVJU direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Už bangolaužiais apjuostų Klaipėdos uosto vartų dirbusios žemkasės išgilino maždaug 1200 metrų ilgio išorinio laivybos kanalo ruožą. Iš jūros dugno pakelta daugiau kaip 51 tūkst. kubinių metrų grunto.
KVJU direkcijos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą dėl išorės kanalo gilinimo laimėjo Belgijos bendrovė „Jan DE Nul N.V.“. Jos specialistų ganėtinai sudėtingomis oro sąlygomis atliktų darbų vertė siekia 1,08 mln. eurų.
Klaipėdos jūrų uosto prieigas gilinę rangovai iš laivybos kanalo iškėlė nemažai didelių dar ledynmečio laikais atritintų akmenų. Belgijos hidrotechnikai tokiems darbams savo sąskaita iš Danijos buvo atsigabenę specialią įrangą.
KVJU direkcijos vadovas A.Vaitkus už uosto vartų atliktus darbus vertina kaip pirmąjį ir itin reikšmingą žingsnį siekiant dar ambicingesnių tikslų: „Klaipėdos jūrų uostą ateityje numatoma gilinti iki 17 metrų gylio“.
Toks giliavandenis Klaipėdos uostas taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis. Jame saugiai švartuotųsi per Danijos sąsiaurius į Baltiją įplaukiantys maksimalios gramzdos jūrų milžinai – daugiau kaip 100 tūkst. naftos produktų talpinantys tanklaiviai, konteinervežiai, įvairias trąšas, grūdines kultūras plukdantys laivai.
„Anksčiau, kai Klaipėdos uosto gylis siekė vos daugiau kaip 10 metrų, niekas nedrįsdavo pagalvoti, kad čia kada nors švartuosis didžiakrūviai „Panamax“ laivai. Nuosekliai ir kryptingai įgyvendiname tai, kas numatyta“, – sakė A.Vaitkus.
KVJU direkcijos 2018–2020 metų veiklos programoje planuojama Jūrų uosto laivybos kanalą šiaurinėje dalyje iki Danės upės žiočių išgilinti iki 16,5–17 metrų.