Anksčiau į Palangos savivaldybės įspėjimus dėmesio nekreipę apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkai priblokšti.
Už praėjusius metus nekilnojamojo turto mokestis jiems padidėjo 6 kartus, o už žemės sklypą – net 8 kartus.
Jei pastatai ir toliau nebus tvarkomi, pajūryje kylant nekilnojamojo turto rinkos vertei mokesčiai tik didės.
Į kalbas nebesileidžia
Palangoje labiausiai akis bado buvusio „Neringos“ poilsio namų klubo pastatas, esantis netoli jūros. Jį savininkai apjuosė metaline tvora, šienavo sklypą, bet suverstos plytos ir betono blokai nesurinkti iki šiol. Tokiu vaizdu metų metus iš savo balkonų priversti grožėtis priešais esančio viešbučio svečiai.
Keletą metų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus įspėjimus ignoravę pastato savininkai šį kartą sukruto ne juokais.
Mat už 2015-uosius jiems teks atseikėti milžiniškas sumas: už beveik 38 arų žemės sklypą buvo apskaičiuotas apie 28,5 tūkst. eurų žemės mokestis, o nekilnojamojo turto mokestis siekė per 10 tūkst. eurų.
Viena savininkių, bendrame sklype vos 4,7 aro valdanti 55 metų kretingiškė, Palangos miesto tarybos prašė atidėti kone 4 tūkst. eurų mokestį už žemę, tačiau jos prašymas buvo atmestas.
Savininkus verčia kuoptis
Dalį šio nekilnojamojo turto valdančios kurorto bendrovės „Entoja“ direktoriaus Egidijaus Vičiaus teigimu, susitvarkyti iki šiol trukdė tai, kad pastatas priklauso keletui savininkų. Tačiau verslininkas pripažino, kad smarkiai padidėję mokesčiai visus privertė skubiai ieškoti išeities.
„2014 metais už žemę mokėjau apie 2,4 tūkst. litų, o jau pernai mokestis padidėjo maždaug 5 kartus – iki beveik 3,2 tūkst. eurų“, – neslėpė E.Vičius.
Verslininkas teigė bendraturčius jau anksčiau raginęs iškuopti pastatą ir įspėjęs apie didėsiančius mokesčius, tačiau jie drauge finansuoti darbų nepanoro.
Dabar pastato savininkai jau neprieštarauja, kad būtų pradėti pastato vidaus valymo darbai, kurie jiems kainuos apie 15–18 tūkst. eurų.
Nori statyti viešbutį
Didžiausią dalį mokesčių teko sumokėti kartu su sūnumi daugiau nei pusę pastato valdančiam vilniečiui, pirmosios nepriklausomos Vyriausybės pramonės ministrui Rimvydui Jasinevičiui.
Jo teigimu, šioje vietoje ketinama statyti dviejų korpusų viešbutį su apartamentais, todėl senąjį pastatą buvo siekiama visiškai nugriauti. Bet tam prieštarauja „Swedbank“, kuriam už paimtą kreditą kitas bendraturtis šį pastatą yra įkeitęs.
Dabar mokesčių prispausti savininkai susitarė su banku, kad jis neprieštaraus valymo darbams pastato viduje.
E.Vičius tikisi, kad kitais metais jų turimas pastatas bus išbrauktas iš apsileidėlių sąrašo.
„Pastatą kartu su sklypu ir viešbučio statybą numatančiu detaliuoju planu pardavinėjame už 2,3 mln. eurų. Regis, jau atsiranda susidomėjusių pirkėjų, tad tikimės, jog naujieji pastato savininkai čia pradės naujo objekto statybą“, – vylėsi verslininkas.
Tvarkytis nenorinčių šeimininkų pagausėjo
Pernai padidintus mokesčius Palangoje mokėjo šešių apleistų objektų savininkai.
Šiemet apsileidėlių sąraše jau yra 22 pastatai, kurių valdytojams išsiųsti įspėjimai.
Kaip teigė Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys, iki metų pabaigos šis sąrašas gali ir sutrumpėti, jei kurie nors savininkai laiku sukrus ir ims tvarkytis.
