„Į Lietuvą įvežamuose pieno produktuose buvo nustatyta įvairių
pažeidimų. Daugiausiai neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno
produktuose. Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad
lietuviški pieno produktai yra geresnės kokybės nei atvežti iš kitų
ES valstybių.
Lietuvoje visose pieno perdirbimo įmonėse įdiegtos
savikontrolės sistemos. Siekiant, kad galutinis produktas patektų į
rinką ne tik saugus, bet ir kokybiškas, labai griežtai
kontroliuojama žaliava“, – sako VMVT direktorius Jonas Milius.
Tikrinant lenkiškus pieno produktus, buvo nustatyta kokybės ir
ženklinimo pažeidimų. Pavyzdžiui, 5 proc. riebumo „Varškėje
grūdeliais“ (gamintojas „SM Mlekovita“, Lenkija) rastas didesnis
nei leistinas enterobakterijų skaičius. Tai rodo, kad nebuvo
tinkamai laikomasi higienos reikalavimų arba užteršta gamybos
linija.
Pasitaikė atvejų, kai pieno produktų ženklinimo etiketės
klaidino vartotojus. Pavyzdžiui, vienoje pakuotės pusėje nurodytas
pavadinimas „Bananų geriamasis jogurtas“, o kitoje – „Bananų skonio
geriamasis jogurtas“. Vartotojai klaidinami rašant, kad jogurtas su
bananais, nors produkto sudėtyje nurodyta, kad panaudota tik bananų
kvapioji medžiaga.
Kitas toks atvejis nustatytas išnagrinėjus „Miško uogų
geriamojo jogurto“ sudėtį. Gaminant šį produktą taip pat panaudotos
tik kvapiosios medžiagos.
Kai kurių varškės produktų ženklinimo etiketėse nebuvo
nurodytas varškės kiekis procentais, sudedamųjų dalių sąraše
neišskirtos alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos. Be to,
buvo įvežta pieno produktų, nepaženklintų valstybine kalba.
Laboratorinių tyrimų metu latviško vanilės skonio grietinėlės
kremo „Karums“ (gamintojas SIA „Rigas Piensaimnieks“) sudėtyje buvo
nustatyta konservanto – benzoinės rūgšties, kuris nenurodytas
produkto sudedamųjų dalių sąraše, o vartotojai klaidinti užrašais
ant pakuočių „Be konservantų“.
Šiuos produktus uždrausta realizuoti rinkoje.
Pasak J. Miliaus, kitų Europos Sąjungos valstybių atsakingos
institucijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus
sistema (RASFF) yra ne kartą pranešusios apie Europoje išplatintą
netinkamos kokybės lenkišką maistą, pasitaikė ir produktų
klastojimo atvejų.
Pavyzdžiui, techninės paskirties druska buvo parduodama kaip
druska maistui, o vafliuose rasta žiurknuodžių granulių.
Čekijos Respublikos atsakingos institucijos neseniai pranešė
apie lenkiško sviesto klastojimo atvejį, kuomet nustatytas per
mažas riebumas ir didesnis vandens kiekis nei buvo nurodyta
ženklinimo etiketėse. Taip pat apie lenkiškame piene nustatytus
antibiotikus (chloramfenikolį), svieste rastus patogeninius
organizmus (listeria monocytogenes).
Vokietijos atsakingos institucijos informavo apie salmoneles
lenkiškuose pieno milteliuose.
„Šie lenkiški produktai į Lietuvos rinką nepakliuvo. Kad
Lietuvos vartotojus pasiektų saugus maistas ir toliau griežtai
kontroliuosime įvežamus produktus“, – pabrėžia J. Milius.