Lietuvos kariuomenės karinių poligonų plėtra – valstybinės svarbos projektas.
Tai reiškia, kad į plečiamą teritoriją patenkantys valstybiniai miškai turi būti nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Miškotvarkininkams pritarus valstybiniai miškai turi būti iškirti penkiuose poligonuose, daugiausia – Pabradės, Jonavos ir Gaižiūnų.
Darbuosis visus metus
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, Lietuvoje valstybiniuose miškuose kasmet vien subrendusio miško 12,6 tūkst. hektarų plote iškertama apie 2,6 mln. kubinių metrų medienos. Dar apie 1 milijoną iškertama atrankiniais kirtimais.
„Šiemet daugiau nei įprasta medžių bus iškirsta ne tiktai Pabradės poligone – Nemenčinės bei Švenčionėlių miškų urėdijose, bet ir Jonavos miškų urėdijoje.
Visi miško kirtimo darbai jose vyks tolygiai, kiaurus metus. Tad staigios medienos pasiūlos padidėjimo rinkoje ir medienos kainų sumažėjimo nenumatoma“, – teigė generalinis miškų urėdas Gintaras Paltanavičius.
Malkos turėtų atpigti
Vis dėlto netoli poligonų gyvenantys malkų pirkėjai greičiausiai galės jų įsigyti pigiau. Anot miškotvarkos bendrovės „Timbex“ vykdomojo direktoriaus Roberto Ašmono, staiga padidėjusi medienos pasiūla Nemenčinės ir Jonavos regionuose gali numušti medienos kainas.
„Į rinką staiga išmestas didelis kiekis medienos neišvengiamai turi įtakos ir kainoms. Bet labiausiai tuose regionuose, kuriuose ji kertama.
Perteklius ten bus juntamas, tačiau ne visoje Lietuvoje“, – prognozavo R.Ašmonas.
Pasak miškininko, šįmet, kaip ir pernai, medienos kainų pokyčių nebuvo.
„Malkos, žvelgiant miško savininko akimis, ir taip yra pigios. Gamybos išlaidos suvalgo kone viską, nes vien kirtimo darbai siekia 13–18 eurų už kietmetrį.
O rinkoje vidutinė malkų kaina sukasi po 15–20 eurų už kubinį metrą.
Jei kainos dar labiau kristų, savininkams net neverta būtų kirsti miško“, – kalbėjo R.Ašmonas.
Rąstų kubinio metro kaina, be gabenimo sąnaudų, sukasi apie 30–50 eurų.
Didžiausias blogis – bekelė
Nemenčinės urėdijos miškuose medkirčiai jau pradėjo darbus. Urėdijos samdomoms miškotvarkos rangos įmonėms tai papildoma galimybė užsidirbti.
Juk išvalyti teritoriją užsimota staigiai.
Tačiau pačiai urėdijai tai kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Nemenčinės miškų urėdo Eligijaus Ryškaus, šis kirtimas šiemet net nebuvo planuotas.
„Bet vasarį miškotvarkos projektai buvo patvirtinti, o kariškiai ėmė mus skubinti. Jų prašymu turime iškirsti 500 hektarų.
Įprastai per metus savo urėdijoje plynai iškertame 200 hektarų miško. Tad dabar mus užgriuvo poros metų darbas“, – kalbėjo E.Ryškus.
Šiuo metu urėdija darbus jau pradėjo 200 hektarų plote, tačiau likusiems 300 hektarų miško kirsti teisiniai dokumentai vis dar nėra parengti.
„Nesame įsitikinę, kad viską savo pajėgomis įstengsime nuveikti.
Nėra kelių medienai iš kirtimų išgabenti, tik smėlėtos dirvos, kurių sunkiasvoriai miškavežiai neįveikia.
Be to, griūva ir prekybos planai“, – apie bėdas pasakojo urėdas E.Ryškus.
Šiuo metu Nemenčinės urėdijoje kertama mediena yra aukštos kokybės, dauguma jos – rąstinė, likusi tinkama celiuliozei gaminti.
