„Pagrindinė išvada, kodėl taip įvyko, matyt, ir būtų sumažėjęs pirkėjų dėmesys rusiškoms prekėms dėl geopolitinės situacijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad rusiškos kilmės prekių šalies prekybos įmonėse apskritai nėra labai daug, o mažėjant jų paklausai, prekybininkai atitinkamai koreguoja asortimentą ir kai kurie jų šios kilmės prekių pasiūlą dar mažina.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto katedros vedėja Justina Gineikienė dienraščiui teigia, kad rusiškoms prekėms lietuviai puoselėja prieštaringus jausmus – lietuviai neigiamai vertina šias prekes, nes jos kelia asociacijų su priešiška užsienio šalimi, kita vertus, prekės vis dar kursto nostalgiją.
„Apie penktadaliui Lietuvos gyventojų šie prieštaringi jausmai yra vienodai stiprūs. Priešiški politiniai ir ekonominiai įvykiai iš užsienio valstybės pusės didina tikimybę, kad tos valstybės prekės bus boikotuojamos. Tokie efektai matyti daugelyje pasaulio šalių, jie veikia ir Lietuvoje. Kyla klausimas, kiek stiprus bus priešiškas jausmas prekės atžvilgiu, palyginti su teigiamu jausmu tai pačiai prekei“, – tvirtino J.Gineikienė.
Ji taip pat pažymi, kad neigiami įvykiai turi daug didesnę įtaką vartotojų elgsenai nei teigiami – augant priešiškumui tarp šalių tikėtina, jog prekės bus boikotuojamos.
