Ar žemdirbiai naudojasi pastaruoju metu Žemės ūkio ministerijos adresu sklindančia kritika ir siekia išmelžti kuo daugiau pinigų, ar iš tiesų šios institucijos valdininkai pradėjo įvedinėti nesuprantamą tvarką?
Ministerijos veiksmai iš tiesų atrodo keistoki. Šįmet ji nusprendė pakeisti ekologiniams ūkiams dalijamos paramos skirstymo taisykles.
Dėl to kai kuriems žemdirbiams gali tekti suarti jau apsėtus laukus. Kalbama ir apie tai, kad kai kurių uogų - serbentų, šaltalankių augintojai šiemet apskritai buvo nuvyti nuo paramos krepšio.
Stulbina skubėjimas
Pasak kooperatyvo „Ekotikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus, taisyklių pakeitimo būta ne vieno ir jie smarkiai supriešino valdžios atstovus su žemdirbiais.
„Žemdirbiai ir asociacijos nėra susipažinę su tais taisyklių pakeitimais, kurie atsirado žaibiškai. Balandžio 5 dieną jie buvo paskelbti internete, o po paros – balandžio 6-ąją – jau patvirtinti.
Dar blogiau, kad taisyklės keičiamos pavasarį, prasidėjus sėjai, ir įsigalioja iš karto. Pavyzdžiui, vienas pakeitimų susijęs su sėjomaina. Vietoj poros metų atsirado reikalavimas sėjamas kultūras keisti kasmet.
Anksčiau buvo galima dvejus metus sėti kviečius, o trečius, pavyzdžiui, žirnius ar miežius“, – piktinosi M.Petkevičius.
Jei ūkininkai pernai rudenį toje pačioje žemėje antrą kartą pasėjo žiemkenčius, šiuo metu gali tekti juos užarti ir sėti, tarkim, žirnius.
Baudų baimė nuolat greta
Pasak „Eklotikslas“ kooperatyvo narės, ekologiško ūkio savininkės iš Rokiškio rajono Dalios Lužienės, šiemet atsirado dar vienas naujas reikalavimas – išgryninti ūkius.
“Vadinasi, šalia ekologinio ūkio nebegali būti įprastinio. Viena vertus, tai nėra blogai, nes tai padidins žmonių pasitikėjimą ekologine žemdirbyste. Kita vertus, „Ekoagros“ ir taip smarkiai kontroliuoja ūkius, kad jokios apgavystės – neįmanomos. Bet ūkininkams tai nėra gera žinia. Nes plečiama ekologinė valda. Jai suteikus sertifikatą, išmokų vis tiek nebebus skiriama“, – sakė D.Lužienė.
Dar viena „iš dangaus“ nukritusi naujovė – paramos bus teikiama tiems ekologijos naujokams, kurie kuria ekologinius sodus, daržus bei imasi auginti grikius. Anot pašnekovės, ekologinių daržovių ūkių – trūksta, sodų – trūksta, nes ekologija – tai sunkus darbas. Bet prie ko ekologiniai grikiai? Kodėl būtent šios kultūros augintojams atveriamas paramos aruodas? Atsakymų į šiuos klausimus ūkininkai dar negavo.
“Matyt, visi nesusipratimai kyla dėl to, kad ekologinei žemdirbystei pinigų trūksta, tad taisyklės nuolat keičiamos, kad už jų nepaisymą būtų galima taikyti itin griežtas sankcijas.
Net ir dokumentacija itin stropiai turi būti pildoma. Padarius klaidingą įrašą, iš karto skiriama bauda – mažinamos išmokos. O juk jos mokamos už sugaištą laiką, papildomas investicijas, mažesnį derlių“, – kalbėjo D.Lūžienė.
Pasak ūkininkų, ekologinių ūkių paramai trūksta maždaug 45 mln. eurų.
Apie pokyčius nenutuokia
„Atsirado papildomi reikalavimai teikti ataskaitas apie derlių: kiek prikulta, kiek grūdų sušerta gyvuliams, kiek – sandėliuose.
Tam tikras formas reikia užpildyti iki gegužės pabaigos, nors anksčiau tokių ataskaitų buvo prašoma kartą per metus.
Jų nepateikus, bus atimama pusė išmokų. Daugybė žmonių apie tokį pasikeitimą nė nežino“, – užsiminė M.Petkevičius.
Anot žemdirbių, kalčiausi yra derybininkai, su Europos Komisija taręsi dėl paramos Lietuvos kaimui 2014–2020 metais. Tuomet buvo nurodyta per mažai ekologiniam ūkininkavimui skirtų hektarų, todėl dabar tenka karpyti išmokas.
„Pinigų trūksta, todėl valdžia bando laviruoti, o vienas būdų – griežtinti ekologinio ūkininkavimo taisykles. Taip bandoma atgrasyti bent dalį ūkininkų išsižadėti ekologinio ūkininkavimo“, – sakė Biržų rajono ūkininkas Almantas Liorentas.
Anot jo, atsirado įvairių sankcijų, kurios taip pat yra geras būdas „sutaupyti“ pinigų mažiau išmokant paramos lėšų.
Dar viena lyg iš dangaus nukritusi naujovė – parama bus teikiama tik tiems ekologinio ūkininkavimo naujokams, kurie kuria ekologinius sodus, daržus ir imasi auginti grikius. Kodėl pasirinkti būtent grikiai, niekas žemdirbiams taip ir nepaaiškino.
Parama produkcijai
„Grikiai – ekologiški, maistingi augalai, jie seniai auginami. Ūkininkai nepakeis visų pagal sėjomainą sutvarkytų laukų ir neapsės jų grikiais.
Tie grikiai tėra kultūros pavadinimas, paimtas iš konteksto. Iš tikrųjų juk remiamas ūkininkavimas – produkcijos auginimas.
Ko Lietuvoje labiausiai trūksta? Obuolių, morkų mokykloms. Užtat ir sakome – auginkite ekologiškas daržoves“, – tiek susirinkusiems ekologinių ūkių savininkams sugebėjo paaiškinti Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
