Ką keičia šios teisės normos? Pirmiausia numatyta nauja laikino gyvenimo Lietuvoje sąlyga, kuria galės pasinaudoti vadinamųjų startuolių kūrėjai ir jų šeimos nariai.
Mėlynosiomis kortelėmis vadinami leidimai laikinai gyventi mūsų šalyje bus suteikiami vieniems metams ir vėliau tęsiami dar metams. Jei per tą laiką į užsieniečio įkurtą pradedančią įmonę bus investuotas numatytas kiekis pinigų ir įsteigta darbo vietų, leidimas vėl galės būti tęsiamas.
Imtis vadinamųjų startuolių veiklos Lietuvoje užsieniečiams turėtų būti daug paprasčiau, nes pagal naują tvarką prašant leidimo gyventi mūsų šalyje jau nereikės turėti veikiančios įmonės, kurioje jau būtų įdarbintų darbuotojų, – pakaks ir pagrįstų verslo planų.
Numatyta ir daugiau naujovių. Leidimą 3 metus gyventi mūsų šalyje lengviau gaus įmonėms vadovaujantys užsieniečiai. Jie neprivalės būti investavę Lietuvoje savų lėšų – pakaks, kad jų vadovaujamos įmonės kapitalo vertė siektų 0,5 mln. eurų, joje būtų sukurta ne mažiau kaip 10 darbo vietų ir mokama ne mažesnė nei vidutinė alga.
Verslas itin laukė, kad būtų palengvintos sąlygos atvykti į Lietuvą trūkstamų profesijų specialistams. Tai numato naujos teisės normos, tik Vyriausybė dar turės patvirtinti jų sąrašą.
Plačiau durys aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams atsiveria nuleidus jiems mokamo atlyginimo, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, kartelę nuo dviejų iki pusantros vidutinės algos dydžio, kitaip sakant, užsieniečiui pakaks uždirbti ne mažiau kaip 1102 eurus per mėnesį, o ne 1470 eurų, kaip reikalauta iki šiol.
Mėlynąsias korteles jie galės gauti greičiau – ne per 1–4 mėnesius, bet per mėnesį, o skubos tvarka – per 15 dienų.
Be to, atvykusiems mokytis užsieniečiams leidžiama dirbti 20 valandų per savaitę nuo studijų pradžios, o ne nuo antrųjų mokslo metų. Ir baigę mokytis jie galės lengviau įsidarbinti ir gauti leidimą toliau gyventi Lietuvoje.
Šalies verslas džiaugiasi šiomis naujovėmis, bet girdėti ir nuogąstavimų, kad verslininkai atsiveš pigesnės darbo jėgos, tai smukdys jos kainą, užsieniečiai užims lietuvių darbo vietas, dėl to dar labiau išaugs emigracija.
Ar pagrįstos tokios baimės, pastaruoju metu dar stiprinamos bendros nepasitikėjimo kitataučiais atmosferos, kurią kaitina teroro aktai ir pabėgėlių srautai?
Kitų šalių patirtis rodo, kad iš užsienio atvykę aukštos kvalifikacijos specialistai, verslu norintys užsiimti asmenys anaiptol neatima darbo vietų iš vietinių žmonių, bet priešingai – padeda sukurti jų daugiau.
Antai Danijos specialistų skaičiavimais, į šią šalį dirbti atvykęs vienas toks specialistas paskatina sukurti dvi naujas darbo vietas, nekalbant jau apie jo mokamus mokesčius valstybei.
Lietuvoje skaičiai gal būtų kiek kitokie, bet neabejotina, kad mūsų šalyje kuriantis vis naujiems tarptautinių bendrovių paslaugų centrams, plečiantis informacinių technologijų verslui jau ima trūkti IT specialistų. Jų stygius ateityje tik augs.
Panašiai galima kalbėti ir apie kai kurias kitas profesijas.
Aišku, nerealu, kad dirbti į Lietuvoje plečiamas IT ar kitas aukštųjų technologijų įmones veršis, pavyzdžiui, britai ar švedai.
Labiau tikėtina laukti specialistų iš Rytų, juo labiau kad kol kas dar yra ukrainiečių, baltarusių, rusų, norinčių atvykti pas mus dirbti. Tačiau ir dėl jų tenka konkuruoti su Lenkija, o pastaroji šias varžybas laimi.
Regis, turėtų būti priešingai, nes Lietuvoje dar daugiau nei Lenkijoje rusų kalbą mokančių žmonių, todėl atvykėliams iš Rytų lengviau įsikurti, apsiprasti su nauja aplinka.
Iš kaimyninių šalių atvykę žmonės, skirtingai nei arabai ar afrikiečiai, kultūriniu požiūriu irgi gana artimi lietuviams, gali lengviau integruotis į mūsų visuomenę. Bet Lietuvoje jų laukia gausybė kliūčių.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu į Akmenės rajoną atsikėlė ne viena nuo karo Donbase pabėgusi ukrainiečių šeima, nes čia palyginti pigūs butai, geranoriškai nusiteikusi savivaldybės valdžia ir vietos gyventojai.
Atvažiavo norintys dirbti, paklausias specialybes įgiję žmonės, bet jiems iškart surišamos rankos. Atvykę su Šengeno vizomis jie gali čia būti ne ilgiau kaip tris mėnesius per pusmetį. Tai mūsų šaliai privalomas ES reikalavimas, o įgyti teisę laikinai gyventi Lietuvoje sudėtinga. Gyvenant turisto statusu neišduodamas ir leidimas dirbti.
Susidaro užburtas ratas. Šių užsieniečių vaikų nepriima mokytis į mokyklas, nes jie negauna mokinio krepšelio. Negana to, prikurta ir sveiku protu sunkiai suvokiamų draudimų – neleidžiama netgi įsigyti automobilio, nors taip tik trukdoma pinigams įplaukti į šalies rinką.
Būtų naivu tikėtis, kad visas kliūtis naudos Lietuvai galintiems duoti užsieniečiams pašalins naujos teisės normos. Vis dėlto tai gali padėti Lietuvai konkuruoti dėl kvalifikuotų specialistų, jei įstatymas bus taikomas nebiurokratiškai, lanksčiai.
