Jau nuo ateinančių metų turėtų nelikti skandalingai pagarsėjusios Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA).
Bent jau taip tvirtino žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žadėjusi, kad reikiamos įstatymų pataisos Seimui bus pateiktos pavasario sesijoje.
Pasak žemės ūkio ministrės, dalis ŽŪMPRRA funkcijų, pavyzdžiui, pieno ir daržovių vaikams tiekimas, būtų perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o intervenciniai pirkimai – įmonei, perkančiai rezervinius produktus.
„Pirmiausia turime priimti įstatymą, kad ją likviduotume nuo 2017 metų, tada visais kitais įstatymais perskirstyti agentūros funkcijas kitoms institucijoms“, – sakė V.Baltraitienė.
Jau ruošiamas Vyriausybės nutarimas, kad pirkimus perims ES paramą Lietuvoje administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA). Būtent jos skirstomas lėšas dosniai švaistė ŽŪMPRRA.
Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad ESFA nusprendė skirti sankcijas ŽŪMPRRA dėl maisto pirkimo nepasiturintiesiems. Bauda sieks 215 tūkst. eurų.
„Dėl pritaikytų sankcijų gali būti pradėtas lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų.
Ministerija šių metų pradžioje kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti Rinkos reguliavimo agentūros veiksmus.
Prokuratūra informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo“, – paskelbė Žemės ūkio ministerija.
Paaiškėjo, kad ŽŪMPRRA skelbtą miltų tiekimo konkursą laimėjo bendrovė „Malsena Plius“, toną kvietinių miltų pasiūliusi už 600 eurų, nors rinkoje jų kaina bene perpus mažesnė. Be to, miltų siūlė ir „Sanitex“, tačiau kaina buvo dar labiau išpūsta – 620 eurų už toną.
Kilus skandalui Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad miltų, miežinių kruopų, greitai paruošiamų kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, o abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino.
ES, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų.
Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai ir kitos kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.
Ylai išlindus iš maišo agentūros vadovė Aldona Miliuvienė sausio pabaigoje pasitraukė iš pareigų. Dėl to atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
Vakar ministrė V.Baltraitienė pranešė, kad agentūros vadovo konkursas yra nutrauktas, mat tiesiog nebeliks kam vadovauti. (BNS, LR)
Sankcijos gresia dėl paramos „Pienui LT“
Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė pripažino, kad kooperatyvo „Pienas LT“ naujos gamyklos projektą remianti Lietuva gali sulaukti Europos Komisijos (EK) sankcijų.
Pasak jos, su EK konsultuotis baiminamasi, nes ji gali atsiųsti auditorius, o tai gali pagreitinti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą: „Reikėtų su EK pasikonsultuoti, bet tai irgi pavojinga dėl sankcijų.“
Ministrės teigimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siūlo skirti kooperatyvui papildomą 4 mln. eurų paramą, tačiau ministerijai ji dar nėra pateikusi išvados. Galutinį sprendimą turės priimti ministerijos Projektų atrankos komitetas.
„Pienas LT“ pakoregavo ES remiamą gamyklos projektą po to, kai 2014 metų birželį bankrutavo džiovyklų įrangą gamyklai turėjusi tiekti Vokietijos bendrovė „Finnah GmbH Prozess-und Verpackungstechniks“, o kitas gamintojas paprašė didesnės kainos.
Todėl „Pienas LT“ įrangai įsigyti paprašė papildomos ES paramos.
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas agentūrai BNS yra teigęs, kad į gamyklą jau investuota 33,6 mln. eurų (iš jų 14,7 mln. eurų – ES parama) ir šiemet ketinama panaudoti dar iki 14,3 mln. eurų, už kuriuos norima pastatyti džiovyklas bei garinimo ir pakavimo įrenginius.
Kooperatyvo pajininkai į įmonę ir žaliavos surinkimo logistiką yra investavę per 20 mln. eurų.