Į nelaisvę tikrintojai pateko atliekant operatyvų patikrinimą didmenine vaisių ir daržovių prekyba besiverčiančioje bendrovėje, abiejų tarnybų specialistai susidūrė su netikėtais iššūkiais: tikrinant VMI gautą informaciją dėl nelegalaus darbo ir galbūt „vokeliuose“ mokamo darbo užmokesčio, o taip pat įtarimus dėl galimo vaisių ir daržovių kilmės klastojimo, bendrovės direktorius „ėmėsi iniciatyvos“ ir specialistus užrakino bendrovės patalpose.
Nuvykus į bendrovę atlikti patikrinimo, direktorius, motyvuodamas, kad neturi rakto, specialistų neįleido į patalpas. „Eidamas pasiimti rakto“ jis ėmė įnirtingai skambinti telefonu ir tuo metu pro kitą išėjimą iš sandėlio skubiai pasišalino apie 20 žmonių, kurie, kaip įtariama, galėjo būti įdarbinti nelegaliai arba dirbo ne pagal įmonės patvirtintą darbo grafiką. Tik tuomet atvykę inspektoriai buvo palydėti į sandėlį. O neilgai trukus įvykiai pasisuko netikėta linkme – bendrovės direktorius ten juos ir užrakino. Į direktoriaus „nelaisvę“ pateko 12 Vilniaus AVMI ir 3 Vilniaus VMVT specialistai.
Kadangi įmonės vadovas nereagavo į tikrintojų prašymus atrakinti duris, apie susidariusią situaciją jie nedelsdami telefonu informavo savo tiesioginius vadovus ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, abiejų institucijų darbuotojus pavyko „išvaduoti“, kartu buvo surašyti pareiškimai dėl neteisėto laisvės apribojimo ir trukdymo atlikti tarnybines pareigas. Patikrinimo metu bendrovės vadovas atsisakė bendradarbiauti ir nepateikė inspektoriams prašomų ir patikrinimui reikalingų dokumentų.
VMVT direktorius Jonas Milius pabrėžia, kad tokios situacijos tik paliudija, koks svarbus yra visų institucijų bendradarbiavimas tiriant įtarimus dėl neteisėtų verslininkų veiksmų. Nors tyrimas pradėtas dėl galimo nelegalaus darbo, tačiau jo eigoje paaiškėjo, kad apskritai visa įmonės veikla kelia daugiau įtarimų.
„Įmonės sandėlyje patikrinimo metu vaisių ir daržovių nebuvo, tačiau specialistai aptiko įvairių paruoštų naudoti etikečių, kuriose nurodytos skirtingos kilmės šalys, tad įtarimai, jog sandėlyje galėjo būti klastojama vaisių ir daržovių kilmė – turi pagrindą.
Panašu, kad nesąžiningi verslininkai aptiko naują nišą nusikalsti – maisto klastojimą. Vartotojai, prekybos partneriai klaidinami dėl maisto produktų kilmės, sudėties, savybių ir pan. Situaciją bus sunku pakeisti, kol maisto klastojimas nebus pripažintas kriminaliniu nusikaltimu ir už jį nebus galimybės taikyti atgrasančių sankcijų. Priminsiu, kad kaip tik tokius teisės aktų pakeitimus jau inicijavome“, – sako J.Milius.
Šiuo metu patikrinimas yra tęsiamas – atsakingos institucijos pagal kompetenciją nagrinėja bendrovės veiklą.
