Jau daugiau nei mėnesį šio galvosūkio nepavyksta išspręsti įvairių tarnybų pareigūnams. Dar įdomiau: ant kieno stalo ta mėsa turėjo atsidurti?
Įtarimų sukėlė dėžės
Radinys buvo netikėtas, mat pareigūnams įtarimų sukėlė įmonės teritorijoje išmestos dėžės, kuriose prieš tai buvo supakuota šaldyta mėsa, su įtartina ženklinimo informacija.
Patekus į užrakintą ir tariamai neveikiantį sandėlį, surastas krovinys, taip pat – paruoštų įvairių ženklinimo etikečių, naujų perpakavimui paruoštų kartoninių pakuočių. Dalis produktų buvo išimta iš dėžių, supakuota paletėmis be ženklinimo etikečių. Mėsos taip pat rasta ir šalia sandėlio stovėjusio automobilio priekaboje.
Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VVMVT) inspektorių teigimu, tai galimas nelegalios didmeninės prekybos mėsa atvejis, kurio tyrimą pradėjo ir Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Muitinės departamento pareigūnai.
Visa sandėlyje rasta produkcija sulaikyta ir bus sunaikinta, mat pareigūnams nepavyko nustatyti nei tikslios jos kilmės šalies, nei gauti kokių nors saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų.
Mėtėsi braziliškos etiketės
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pavaduotojas Deividas Kliučinskas teigė, kad nemažas kiekis „niekieno“ mėsos yra neeilinis atvejis, mat tokio dydžio kroviniai sulaikomi ne taip dažnai.
„Negavome jokių dokumentų iš atsakingų asmenų, patvirtinančių krovinio kilmę, jokių sąskaitų, – situaciją komentavęs pašnekovas ir pridūrė: – Tai – veikiausiai organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla, nors jos puikiai moka slėpti savo veiklos įrodymus, tad ne taip dažnai ir įkliūva.“
Tokie klastojimo atvejai, keičiant etiketes ar perrašant dokumentus, – rizikavimas visuomenės sveikata. Tai kelia itin didelę riziką vartotojams, mat nėra žinoma, iš kur mėsa atvežta, kaip ji buvo sandėliuojama, kaip buvo auginamas pats gyvulys ir pan.
„Radome ženklinimo etikečių, rodančių, kad mėsa galėjo būti importuota iš Brazilijos. Pagal ES reikalavimus, iš Brazilijos apskritai negalima įvežti kiaulienos, nes jų kontrolės sistema neatitinka Europos kontrolės sistemos“, – teigė D.Kliučinskas.
Įtariama, kad Lietuva galėjo būti tik viena iš stotelių šio krovinio kelyje, o pačius mėsos produktus ruoštasi realizuoti kur nors kitur.
„Tai galėjo būti mėsa, skirta Rytų ar Rusijos rinkoms. Žinome, kad Rusija importuoja labai daug subproduktų ir lašinių. Pati Vakarų Europa lašinių beveik nevalgo. Didelę įtaką situacijai rinkoje daro Rusijos embargas, draudžiantis tam tikrų produktų įvežimą, tad įvairios grupuotės bando nelegaliai gabenti produkciją ir gauti pelno“, – sakė D.Kliučinskas.
Neatmetama, kad dalis sandėlyje buvusios mėsos galėjo patekti ir ant lietuvių stalo.
„Siekiame, kad maisto klastojimas būtų baudžiamasis nusikaltimas, nes nėra įrodymų ir jokios kontrolės, kur tokie produktai patenka. Jie gali patekti į kitas rinkas, vėl grįžti į ES ar atsidurti ant Lietuvos vartotojų stalo“, – sakė D.Kliučinskas.
Kaip jau rašė lrytas.lt, maisto klastojimo atvejų šalyje vis dažnėja. Buvo užfiksuoti aliejaus, kiaušinių klastojimo atvejai, kuomet iš paprasto paukštyno atvežti kiaušinai buvo paženklinti kaip ekologiški kiaušiniai. Būna taip, kad brangesnė žuvis pakeičiame pigesne žuvimi, o vartotojas už tai moka brangiau.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Italijoje yra daug atvejų, kai klastojamas alyvuogių aliejus – iš Afrikos atvežamos alyvuogės, išspaudžiamas aliejus ir pažymima, kad tai aukščiausios rūšies itališkas aliejus.
Ant durų – pareigūnų vizito ženklai
Sandėlis, kuriame rasta mėsa, priklauso bendrovei “Vilniaus bakalėja“. Šios įmonės atstovė Vaidilutė Šmailienė tikino, kad sandėlis yra išnuomotas kitai įmonei, kuri ir yra atsakinga: „Vyksta tyrimas, patalpos išnuomotos. Mes nesame atsakingi už tai, kas jose laikoma ar daroma, šiuo atveju nuomininkas priima visą atsakomybę“, – sakė ji.
V.Šmailienė patvirtino, kad patalpas, kuriose buvo rastas mėsos krovinys, nuomoja įmonė „Aksema“. Anot jos, patalpose yra šaldytuvai, pritaikyti maisto produktams laikyti, bet daugiau informacijos apie situaciją, motyvuodama tuo, kad vyksta tyrimas, ji atsisakė suteikti.
Surasti maisto sandėlį logistikos patalpų komplekse – ne taip jau lengva, o ir į teritoriją galima patekti tik su jos valdytojo sutikimu: vos žurnalistams atvykus prie sandėlių, jų vizito tikslu suskubo domėtis ir teritoriją saugantys saugos tarnybos darbuotojai.
Žurnalistų prašymas pamatyti sandėlį, kuriame buvo rasta 120 tonų neaiškios mėsos, buvo išgirstas tik po ilgų derybų su V.Šmailiene. Nuo įmonės administracinių patalpų iki sandėlio durų žurnalistus lydėjo apsaugos darbuotojas savo automobiliu. Apsaugininko automobilis stabtelėjo prie vieno iš kraštinių sandėlių. Aplink vyko krovimo darbai, pirmyn ir atgal zujo krovimo technika, buvo primėtyta įvairių pakuočių ir kitų pakavimo atliekų. Paslaptingasis sandėlys, kuriame kažkas sukrovė nelegalų krovinį, niekuo neišsiskyrė nuo šalia buvusių, bet apie pareigūnų vizitą liudija specialiu spaudu užplombuotos durys.
Įmonės vadovas – nepasiekiamas
Susisiekti su „Aksema“ vadovu Andrėjumi Stsiapura redakcijai nepavyko: paskambinus į įmonės biurą, darbuotojai kategoriškai atsisakė nurodyti vadovo kontaktus.
Generalinės prokuratūros atstovų teigimu, šiuo metu vykdomo tyrimo metu bandoma nustatyti, ar buvo klastojami krovinio dokumentai, tačiau platesnė informacija yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir nebus viešinama siekiant nepakenti tyrimui. Griežčiausia atsakomybė numatyta už tiriamas nusikalstamas veikas yra laisvės atėmimas iki 8 metų. Pareigūnų teigimu, ėmus domėtis krovinio kilme, pateikti galimai suklastoti produkcijos įsigijimo ir gabenimo dokumentai – taip siekta išvengti mokestinės prievolės, viršijančios 250 MGL (apie 9500 eurų). Įtarimai pareikšti (pagal Baudžiamojo Kodekso 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.) dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Kirtimų sandėlius užgrius tikrintojai
Kirtimų gatvėje ir aplink esančiuose rajonuose yra daug sandėlių, kuriais naudojasi įvairios įmonės. Planuojama, kad šioje teritorijoje nuolatines patikras kartu vykdys Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), policijos ir VMVT pareigūnai.
„Keli pastarieji patikrinimai parodė, kad reikia sukurti grupę, kuri dirbtų ne tik Kirtimų gatvėje esančiuose sandėliuose, bet ir visoje Vilniaus apskrityje“, – sakė D.Kliučinskas ir pridūrė, kad policijos pagalba labai reikalinga tais atvejai, kai tikrinamų objektų savininkai nenori bendradarbiauti ar net imasi tokių drastiškų priemonių, kaip patikrinimą atliekančių darbuotojų įkalinimas įmonės patalpose.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius patvirtino, kad sostinės policija taip pat imsis atidesnės Kirtimuose esančių sandėlių priežiūros. Tiesa, kol kas nėra aišku, kada ši grupė bus suformuota ir pradės darbą.
Kiekvienais metais VMVT sulaiko ir sunaikina apie 3 tūkst. tonų maisto produktų, kurie neatitinka saugos ar ženklinimo reikalavimų. Už maisto klastojimą siūloma griežtinti baudas – jos siektų nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o šiuo metu maksimali bauda gali siekti 150 eurų.
