Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public
integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą
vietą.
Europos antikorupcijos ir valstybės kūrimo tyrimų centro
sudarytame indekse vertinta šalių teisinė sistema, administracinė
našta, prekybos atvirumas, biudžeto skaidrumas, e-pilietybė ir
žiniasklaidos laisvė.
Anot tyrėjų, didesnė administracinė našta nei Lietuvoje yra
tik šešiose pasaulio šalyse. Šis rodiklis vertintas pagal verslo
pradžiai reikiamų procedūrų, mokamų mokesčių skaičių.
Žemiausio įvertinimo Lietuva sulaukė dėl biudžeto skaidrumo
(85 vieta). Jis vertintas atsižvelgiant į informacijos prieinamumą,
ar skelbiamos biudžeto prognozės, ar aiškios jo išlaidos, kiek jos
pagrįstos.
Pagal pateikiamus bendrus įvertinimus, iš kaimyninių valstybių
Lietuva pralenkė Lenkiją, kuriai indekse skirta 27-oji vieta.
Latvijai ir Estijai atitinkamai suteiktos 21 ir 11 vietos. Rusija
įvertinta 61-ąją vieta, geriausių vertinimų sulaukė Norvegija,
Danija, Suomija, Naujoji Zelandija ir Olandija.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas
Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, jog nors bendrame indekse
vertintų valstybių kontekste Lietuva atrodo neblogai, tarp 29
vertintų Europos ir JAV regiono valstybių užėmė Lietuva tik
22-ąją vietą. Anot jo, analizė pagrindė ir kitų tyrimų
duomenis, kad Lietuvai trūksta skaidrumo formuojant biudžetą ir
grindžiant išlaidas.
„Smagu, kad korupcijos suvokimo indeksas gerėjo. Tačiau
aišku, kad negalime pamiršti apie tai, kad ekspertai sako, jog
turime milžinišką iššūkį su viešųjų finansų skaidrumu. Ir
tai matome iš įvairių tyrimų, iš kasdienės veiklos: akivaizdu,
kad tai, kaip šiuo metu išlaidos yra planuojamos ir pagrindžiamos,
yra nedovanotinas aplaidumas ir nenoras skirti atskaitingumui daugiau
dėmesio nacionaliniu ar vietos lygmeniu“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Jis siūlo politikams įtraukti visuomenę į dalies biudžeto
formavimą savivaldoje, teikti daugiau su nacionaliniu ir
savivaldybių biudžetais susijusios informacijos atvirų duomenų
formatu, labiau atverti Registrų centro duomenis.
„Atrodome kaip žmonės, kurie šiek tiek pradeda užmigti ant
laurų ir suvokia narystę Europos Sąjungoje, kvietimą įstoti į
Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizaciją kaip savaime
suprantamą duotybę. Tikiuosi, kad šis tyrimas taps dar vienu garsiu
žadintuvo skambučiu, kuris pakels mūsų politikus iš letargo
miego“, – kalbėjo S.Muravjovas.