Šiltėjantis klimatas ir pastaraisiais metais pastebimas sniego stygius – ne kliūtis Kaunui turėti slidinėjimo trasą, o miesto vicemeras Povilas Mačiulis paskelbė, kad ji galėtų atsirasti Kleboniškio miške (Kauno r.), netoli Garažų gatvės.
Trasa būtų rengiama ant stataus šlaito, esančio šalia Neries. Visai netoliese yra kauniečių pamėgta pramogų vieta, vadinama Smertės kalnu. Prieš daugelį metų ant jo buvo įrengtas net keltuvas.
Tuo tarpu Kauno rajono valdžia jau seniai ieško vietos slidinėjimo trasai, tačiau siūlo jai rinktis „Nemuno žiedo“ komplekso teritoriją Kačerginėje.
Prireiktų gausybės derinimų
Kleboniškio miške pasivaikščiojusiam P.Mačiuliui susidarė įspūdis, kad statūs apžiūrėtos kalvos šlaitai tinkami slidinėjimo trasai įrengti.
Vietovė jau žinoma žiemos pramogų mėgėjams, nes netoliese stūkso vadinamasis Smerties kalnas. Vis dėlto jis slidinėjimo trasai netinkamas, nes netoliese nutiesta dujotiekio trasa, todėl ribojamas žmonių skaičius.
Nužiūrėtą vietovę reikėtų įvertinti kartu su miškininkais, nes tektų praretinti valstybei priklausantį mišką. Netoliese driekiasi aukštos įtampos elektros laidai, kurie taip pat galėtų tapti rimtu kliuviniu numatytam projektui.
P.Mačiulis pripažino, kad kol kas slidinėjimo trasos įrengimo sąmata neparengta, tad iki artimiausios žiemos jos atidaryti tikrai nepavyks.
Nuveikė gerokai daugiau
Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybė atliko studiją ir įvertino net 10 galimų vietų slidinėjimo trasai įrengti. Tarp galimų vietovių minėta ir Akademija, Zapyškis, Karmėlava.
„Nors slidininkams patrauklesnis atrodo Kleboniškis, tyrimas verčia rimtai galvoti apie trasą Kačerginėje, nors čia ji būtų mažesnė“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Jo nuomone, šioje vietovėje jau įrengtas geras privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat nutiestos elektros linijos, vandentiekio trasa. Šiame komplekse taip pat būtų galima derinti greitąjį nusileidimą su lygumų slidinėjimu ir techninėmis sporto šakomis.
„Kompleksas neprarastų patrauklumo net ir tuo atveju, jeigu kiltų rūpesčių dėl sniego“, – kalbėjo V.Makūnas.
Alytaus savivaldybė kartu su ES fondų parama slidinėjimo trasai įrengti prieš kelerius metus išleido daugiau kaip 600 tūkst. eurų, tačiau ji veikė tik pačioje pradžioje. Alytiškiai dar 2014-aisiais pasiūlė už simbolinį 5 eurų mokestį penkiolikai metų išnuomoti du 135 ir 190 metrų leidimosi takus su lynų keltuvu, sniego patranka, atitvarais ir visa kita įranga, tačiau pasiūlymu niekas nesusidomėjo.
Per sezoną pavykdavo surinkti mažiau kaip 3 tūkst. eurų, todėl kasmet trasoms išlaikyti skirti per 70 tūkst. eurų Alytaus miesto savivaldybei tapo nepakeliama našta.
Galiausiai nuspręsta visą įrangą išmontuoti ir parduoti aukcione.
Įvertino padarytas klaidas
Kauno vicemeras P.Mačiulis tvirtino įvertinęs kitų šalies miestų patirtį ir žino, kaip būtų galima išvengti klaidų. Jo nuomone, Birštone ir Alytuje slidinėjimo trasos tiesiog buvo per mažos – įrangos priežiūra kainuoja brangiai, o žmonių susirinkdavo per mažai.
„Žmonėms tikrai nepatinka stumdytis eilėje prie keltuvų, todėl dingsta noras pramogauti“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Štai Vilniuje slidinėjimo trasa puikiai veikia, o gaunamų pajamų visiškai užtenka jai išlaikyti.
