Jiems, kaip ir darbo ieškantiems mūsų šalies gyventojams,
teikiamos darbo rinkos paslaugos – psichologo konsultavimo,
profesinio orientavimo ir konsultavimo, esant poreikiui –
profesinio mokymo, subsidijuojamo įdarbinimo priemonės. Kiekvienam
darbo ieškančiam pabėgėliui sudaromas individualus užimtumo veiklos
planas, kad jis greičiau įsitvirtintų Lietuvos darbo rinkoje,
teigiama pranešime spaudai.
Naujos tikslinės grupės atsiradimą darbo rinkoje labiausiai
pajuto Kauno teritorinė darbo birža, kuri jau 2015 metų rugsėjį
Jonavos skyriuje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ruklos
Pabėgėlių priėmimo centru.
Siekiant bendrų tikslų buvo įkurta mini darbo birža Rukloje,
kur pabėgėliai pirmiausia apgyvendinami. Jonavos klientų
aptarnavimo skyriaus specialistai čia išsiaiškina naujųjų gyventojų
poreikius, motyvaciją ir gebėjimus atlikti konkretų darbą. Tai jau
atliekama ir su neseniai perkeltais pabėgėliais, ir su kitais
migrantais.
Jonavos klientų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Kristina
Kašauskienė, du kartus per savaitę mini darbo biržoje Rukloje
tiesiogiai dirbanti su pabėgėliais, pasakojo, kad šiuo metu ji
paslaugas teikia 16 turinčių pabėgėlio statusą arba jo laukiančių
migrantų, iš jų – keturi perkelti į Lietuvą asmenys. Dauguma
pabėgėlių, anot jos, yra pakankamai išsilavinę, draugiški, malonūs
ir domisi galimybėmis dirbti mūsų šalyje.
Neseniai pagal ES programą atvykę nauji pabėgėliai iš Sirijos –
penkių asmenų šeima. Rukloje apsigyveno balandžio pabaigoje, dar
neturi dokumentų, todėl šios šeimos darbingo amžiaus tėvai
neregistruoti darbo biržoje.
„Vyras neturi išsilavinimo, tačiau yra dirbęs siuvėju,
tinkuotoju, gamykloje gamino vonias ir kriaukles, o žmona – namų
šeimininkė yra dirbusi žemės ūkyje. Beveik neturi kompiuterio
vartojimo įgūdžių ir žinių. Bendrauta buvo pasitelkiant vertėją
arabų-kurdų kalba“, – teigė K. Kašauskienė.
Visiškai priešinga situacija su jaunais sirais – 28 metų
mergina Farah Mohammed ir 30 metų vaikinu Majd Kara, kurie yra baigę aukštuosius mokslus, turi
šiuolaikiškas specialybes darbo rinkoje.
F. Mohammed baigė ekonomiką. Ji pasakojo, kad dirbo anglų
kalbos mokytoja, apskaitininke, savanoriavo. Išsilavinimo dokumentų
neturi.
Mergina teigė, jog galėtų dirbti vertėja anglų-arabų kalbomis,
ekonomiste ir tarptautiniuose pardavimuose. Pageidauja gyventi ir
dirbti Vilniuje. F. Mohamed informavo, kad išsiuntė savo gyvenimo
aprašymą įmonei „Western Union Processing Lithuania“.
M. Kara baigė grafinį dizainą ir dailės studiją 2012 metais.
Įvairiuose Sirijos kompanijose 8 metus dirbo grafikos dizaineriu.
Jis norėtų dirbti galerijoje arba darbo susijusio su
kompiuterinės grafikos dizainu, taip pat tapyti paveikslus.
Pageidauja gyventi ir dirbti Vilniuje. Kalba arabų ir anglų
kalbomis.
Vaikinas buvo surengęs dvi savo tapytų paveikslų parodas. Šiuo
metu M. Kara, kaip ir draugė, įregistruotas Kauno teritorinės darbo
biržos Jonavos skyriuje. Darbo birža jam pateikė kelis darbo
pasiūlymus ir pasiūlė išsiųsti savo CV, aptarė darbo paieškos
galimybes. Balandžio viduryje susitiko su vienos Vilniaus menininkų
organizacijos atstovu.
Lietuvos darbo birža jau turi darbo patirties su migrantais.
Šiuo metu Jonavos rajone jau yra įdarbinti 22 pabėgėliai.