„Žmogus dirba ir gyvena budinčiame režime, kada paskambins,
tada ir dirbs. Niekada nežino, kiek jis uždirbs per mėnesį, negali
nemokamai kreiptis į gydmo įstaigas. Stažas pensijai skaičiuojasi
labai sudėtingi (...) Toks darbuotojas nelaikomas bedarbiu. Jis bus
darbuotojas ir bandoma įteigti, kad bus 65 tūkst. darbo vietų“, –
trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos maistininkų
profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina
Gruzdienė.
Jos teigimu, nenustatytos trukmės darbo sutartys Lietuvoje
neturėtų galioti, nes kitu atveju darbo rinkai jos darytų neigiamą
įtaką.
„Tai yra pati pavojingiausia darbo sutarčių forma. (...)
Žmogui būtų didelė įtampa ir socialinis nesaugumas. Bedarbystė
sumažėtų, bet iš to neišloštų“, – kalbėjo G.Gruzdienė.
Advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatas Nerijus
Kasiliauskas konferencijoje kalbėjo, jog kartu reikėtų papildomai
reguliuoti dabar galiojančias laikinojo darbo sutartis, tačiau Darbo
kodekso projekto tokių siūlymų nėra, o nenustatytos apimties darbo
sutartys yra apskritai neigiamo pobūdžio, kurioms nepritaria ir
Europos Komisija (EK). Be to, Europos Sąjungoje (ES) tokias sutartis
įteisinusios tik Didžioji Britanija ir Olandija.
„Agentūrinis darbas yra ir jis bus, tačiau kalbama apie jo
reguliavimą. Apie tai yra kalbama ir Europos Sąjungoje, todėl ir
mes norime, kad jį reguliuotų. Mes matome, kad iš praktikos kyla
spragos“, – tvirtino N.Kasiliauskas.
Profesinių sąjungų, darbdavių atstovai kartu su Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komitetu buvo sutarę išbraukti iš
svarstomo darbo kodekso nenustatytos trukmės darbo sutartis, tačiau
balandžio 7 dieną Seimo nariai: socialdemokratė Irena Šiaulienė,
liberalas Gintaras Steponavičius ir Darbo partijos narys Kęstutis
Daukšys pateikė siūlymą šias sutartis grąžinti į Darbo
kodeksą ir tai buvo padaryta.
Nenustatytos apimties darbo sutartyse būtų numatyta, kad
darbdavys neprivalo siūlyti darbo iš karto ir neprivalo nustatyti
darbo valandų, be to, darbuotoją į darbą jis gali pakviesti bet
kada. Tuo metu laikinojo darbo sutartys apibrėžia agentūrinio darbo
pobūdžio darbą, kai yra nuomojami darbuotojai. Dabar Lietuvoje
galima sudarinėti tik laikinojo darbo sutartis.
Šiuo metu svarstomi Darbo kodekso pakeitimai yra dalis Socialinio
modelio, kurio kitas dalis yra „Sodros“ pertvarką numatantys
įstatymų pakeitimai.
Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki liepos
mėnesio ir įsigalios nuo 2017 metų.