Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti parlamentinio
Kaimo reikalų komiteto narių socialdemokrato Broniaus Paužos ir
konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parengtą Baudžiamojo kodekso
pataisą, kuria už maisto tvarkymą ir klastojimą siūloma taikyti
baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, kaip yra dabar.
Pataisa siūloma už maisto tvarkymą neturint specialaus tokios
veiklos leidimo ar kitu neteisėtu būdu, o taip pat už maisto
klastojimą stambiu mastu bausti ne tik baudomis, bet ir laisvės
atėmimu iki ketverių metų. Baudos grėstų ir fiziniams asmenims,
ir įmonėms.
B.Paužos teigimu, nesąžiningi fiziniai ir juridiniais asmenys,
neteisėtai tvarkydami maistą ar jį klastodami, pelnosi parduodami
prastos kokybės maistą už aukščiausią kainą.
Anot pataisas pristačiusio B.Paužos, jau penkerius metus vyksta
Europos Interpolo operacija „Opson“, per kurią randama labai daug
pažeidimų – iš apyvartos išimama daug produkcijos dėl to, kad
neatitinka keliamų reikalavimų arba yra suklastota.
„Pavyzdžiui, Lietuvos pareigūnai šitos operacijos metu
išėmė 63 tonas tokių produktų, kurie buvo utilizuoti. Dabar
visiškai nesenas atvejis yra, kada buvo sulaikyta 120 tonų
neaiškios kilmės mėsos, kuri taip pat yra utilizuota“, – teigė
parlamentaras.
Pasak jo, Muitinės departamentas yra atskleidęs suklastotų
saldumynų iš Kinijos importo atvejį – į Lietuvą nepateko 57
tūkst. vienetų suklastotų saldainių ir 229 tūkst. vienetų
kramtomos gumos.
Dabar už blogai tvarkomą maistą ar jo klastojimą nebaudžiama,
baudos pritaikomos dėl kitų aspektų – pavyzdžiui, dėl higienos
pažeidimo, dėl tinkamai nepaženklintų prekių patekimo į rinką,
dėl neteisingos informacijos apie prekę pateikimą.
