Per tris pirmuosius 2016 metų mėnesius, lyginant su ketvirtuoju 2015 m. ketvirčiu, trečios didžiausios pasaulio ekonomikos bendrasis vidaus produktas (BVP) pakilo 1,7 proc. Spartesniam nei prognozuota šalies ūkio augimui įtakos turėjo didesnės vyriausybės išlaidos, kurios padėjo kompensuoti silpną aktyvumą verslo investicijų ir eksporto srityje.
Šalies BVP dinamika, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, yra teigiama, tačiau spaudimas vykdyti daugiau ekonominių reformų dėl to nesumažės.
Japonijos ekonomika per paskutinius tris 2015 metų mėnesius susitraukė, tad prieaugis pirmąjį šių metų ketvirtį reiškia, kad šalis išvengė recesijos – situacijos, kai du ketvirčius iš eilės fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto augimas.
Pastarieji keturi ketvirčiai apibūdinami kaip nestabilūs, šalies ūkis čia augdavo, čia traukdavosi.
Šių metų sausį Japonijos centrinis bankas nusprendė įvesti neigiamas indėlių palūkanų normas, taip siekdamas paskatinti šalies ekonominį augimą ir paspartinti infliaciją. Neigiama – 0,1 proc. palūkanų norma reiškia, kad faktiškai už tam tikrus banke laikomus indėlius dar teks primokėti. Tokios priemonės Japonijoje buvo įvestos pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus.
